Tačiau šiandien Lietuvoje vis dar nepakankamai efektyviai išnaudojami turimi ištekliai, kurie leistų pasiekti efektyvesnių gydymo rezultatų ir ilgalaikėje perspektyvoje personalizuota medicina taptų tvaresniu pasirinkimu puoselėjant sveikatą.
Viešojo ir privataus sektoriaus atstovai kaip esmines kliūtis, kurios trukdo personalizuotos medicinos principų įdiegimui Lietuvoje, įvardija techninius sveikatos duomenų trūkumus, nepakankamą duomenų atvėrimą ir dėl to stringantį jų panaudojimą. Taip pat pirštu baksnoja į medikų darbą trikdančią ir prastai funkcionuojančią E-sveikata.lt bei ligoninių informacines sistemas, kurios dažnai yra nepatogios ir nepritaikytos surinkti struktūrizuotus duomenis, medicinos darbuotojų trūkumą ir nepakankamą sveikatos sistemos finansavimą.
Anot jų, norint pasiekti personalizuotos medicinos progresą Lietuvoje, būtini kompleksiniai pokyčiai sveikatos sistemoje.
Pamiršti popierių – duomenis reikia skaitmeninti
Daniel Naumovas, Santaros klinikų biobanko skyriaus vedėjas, kalbėdamas apie tai, kas Lietuvoje trukdo greičiau pereiti prie pažangesnės personalizuotos medicinos, sako, kad pirmiausia šią problemą spręsti reikėtų gerinant klinikinių tyrimų infrastruktūrą ir sistemingai renkant kiekvieno paciento duomenis.
„Visi šie dalykai remiasi į pinigus, tačiau pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį turėtume kuo skubiau padaryti – suskaitmeninti visų šalyje esančių gydymo įstaigų duomenis. Šiuo metu mes vis dar turime sveikatos priežiūros įstaigų, kurios pacientų sveikatos istoriją žymi popieriuje. Manau, kad XXI amžiuje tai turėtų būti nepriimtina.
Turint tik tokius, nesusistemintus duomenis, daryti pažangą medicinos srityje yra sunku. Lietuvoje turime nacionalinę sistemą E–sveikata.lt, bet aš negirdėjau nė vieno žmogaus, kuris sakytų, kad tai veikianti sistema. Aš į ją žiūriu kaip tyrėjas, kuris nori atlikti duomenų tyrimą ir negali to padaryti, nes ši sistema taip pat nėra standartizuota“, – teigia D. Naumovas.
Atkreipia dėmesį į darbuotojų trūkumą
Pasak Antano Montvilos, LSMU Kauno klinikų gydytojo radiologo bei inovacijų diegimo ir vertinimo tarnybos vadovo, technologijų pritaikymas medicinoje yra neatsiejamas subalansuoto medikų darbo krūvio, kuris Lietuvoje vis dar yra opi problema.
„Pagrindinis Europos sveikatos politikos darbotvarkės prioritetas yra medicinos darbuotojų trūkumas. Šiuo metu mes turime milžinišką darbo krūvį ir prastai suprojektuotas sistemas – visa tai riboja galimybes teikti kokybiškas paslaugas pacientams. Pavyzdžiui, skubios pagalbos gydytojai didžiąją savo darbo laiko dalį turi praleisti prie kompiuterių, vietoje to, kad galėtų bendrauti su pacientu, išsiaiškinti individualius jo poreikius“, – sako A. Montvila.
Kompiuterinis neraštingumas – dar vienas iššūkis
Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos atstovės Aldonos Droseikienės teigimu, suskaitmeninta sveikatos sistema gali atnešti ne tik privalumų, bet ir baimių. Mat kompiuterinis raštingumas – vis dar yra svarbus sveikatos sistemos iššūkis su kuriuo pacientų organizacijos bando kovoti.
„Šią problemą sprendžiame pacientams organizuodami seminarus, kviečiame IT specialistus, kurie moko pacientus naudotis kompiuteriu. Vyresni žmonės bijo pokyčių, ypač techninės jų išpildymo dalies. Pacientai skundžiasi, kad jau dabar prisijungimas prie sveikatos priežiūros portalų kelia daug iššūkių. O mediciną vis labiau personalizuojant, skaitmeninant – atsiras ne trys ar keturi, o keliolika žingsnių, kuriuos reikės išmokti norint prisijungti prie sveikatos portalų“, – sako A. Droseikienė.
Didžiausias industrijos siekis – ligų prevencija
Personalizuota medicina dažniausiai siejama su padidėjusiomis sveikatai skirtomis išlaidomis. Visgi, „Roche“ sveikatos sistemos formavimosi ir personalizuotos sveikatos priežiūros vadovė Nicole Arming teigia, kad investicijos į šį sektorių nė iš tolo neprilygsta naudai, kurią personalizuota medicina atneš žmonėms.
Pasak jos, galutinis personalizuotos medicinos tikslas – užkirsti kelią žmonėms susirgti. Suprantant, kokie yra kiekvieno asmens rizikos veiksniai, galima laiku pritaikyti tinkamą gydymą arba išvis užkirsti kelią ligai. Ypač, sergant lėtinėmis, degeneracinėmis ar onkologinėmis ligomis.
„Šiandieninė sveikatos priežiūros sistemos veikia taip, kad ligas diagnozuojame per vėlai arba jos diagnozuojamos netinkamai. Turime aiškius duomenis, kad tokiose svarbiose srityse kaip onkologija, diagnostikai yra taupomi resursai, todėl net 20-30 proc. onkologinėmis ligomis sergančių pacientų negauna tinkamo gydymo, kuris tikrai jiems padėtų. Gydydami ketvirtos stadijos vėžiu sergančius pacientus skiriame jiems daug išteklių ir pastangų, tačiau šansai nugalėti ligą – menki. Tačiau jeigu visapusiškai užkirsime kelią ligoms arba anksti jas diagnozuosime taikydami kokybiškas priemones, užtikrinsime, kad tie žmonės liktų aktyviais visuomenės nariais“, – sako N. Arming.
Tai, kad pacientus svarbu įtraukti į prevencijos procesus sako ir A. Droseikienė.
„Per įvairiausias konferencijas, skirtas išsėtinei sklerozei, iš pacientų tikrai dažnai girdime, kad jų šeimose keliems asmenims pasireiškė panašūs simptomai. Taigi, prevencinės programos, pacientų švietimas, įtraukimas į sprendimų priėmimus – svarbus dalykas, galintis atnešti teigiamų rezultatų“, – pabrėžia Lietuvos išsėtinės sklerozės sąjungos atstovė.
Būtinas viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimas
Biotechnologijų bendrovės „Roche Lietuva“ generalinis direktorius Stefano Volonté sako, jog tam, kad visos su sveikata susijusios sistemos veiktų efektyviai, reikalingas viešojo ir privataus medicinos sektorių – ligoninių, akademinės bendruomenės, pramonės, startuolių, pacientų asociacijų, politikų, pacientų organizacijų – bendradarbiavimas.
„Suprantu, kad Lietuva yra maža šalis, todėl ir biudžetas yra ganėtinai ribotas, tačiau pripažinkime – jeigu išmintingai naudosime turimus išteklius – problemas galime išspręsti. Laiko nebeturime. Europos farmacijos pramonės ir asociacijų federacija (EFPIA) kiekvienais metais užsako tyrimą apie naujų vaistų prieinamumą skirtingose šalyse ir tai, ką matome Lietuvoje, yra gėdinga.
Naujai patvirtinti vaistai Vokietijos pacientams tampa prieinami maždaug per pusantro mėnesio. Lietuvoje tai vidutiniškai trunka 536 dienas. Kalbant konkrečiai apie inovatyvius onkologinius vaistus, Europos vaistų agentūra (EMA) 2018-2021 m. registravo 46 medikamentus. Vokietijoje prieinami net 45 iš jų, tuo tarpu Lietuvoje – vos 4. Šie skaičiai mane šokiruoja, apmaudu, kad pacientai Lietuvoje vis dar nesulaukia aukščiausio lygio gydymo galimybių”, – sako S. Volonté.
