„Mūsų galvas puošia vidutiniškai 80–150 tūkst. plaukų. Kadangi visame mūsų organizme nuolat vyksta tiek senėjimo procesai, tiek atsinaujinimo ciklai, plaukai visada yra skirtinguose jų etapuose. 85–90 proc. plaukų yra augimo stadijoje, bet tuo pačiu metu vyksta ir nuolatinis plaukų slinkimo procesas. Kasdien, to net nepastebėdami, netenkame maždaug 50–100 plaukų“, – pasakoja L. Jurevič.
Įprastai rudenį ir pavasarį plaukų prarandama daugiau – tai vadinamasis sezoninis slinkimas, kuris yra normalus organizmo procesas ir jo metu gali iškristi apie 150–200 plaukų per dieną.
Sezoninis slinkimas įprastai praeina po 2–4 savaičių. Visgi, jeigu plaukai slenka ilgiau nei kelis mėnesius ir nesustoja, o jų kiekis pastebimai mažėja, tokios organizmo reakcijos nereikėtų ignoruoti.
Kokios priežastys lemia plaukų slinkimą?
Pasak šeimos gydytojos, plaukų būklė priklauso nuo įvairių veiksnių: paveldimumo, gyvenimo būdo, mitybos, gretutinių ligų bei vartojamų vaistų. Ypač tam įtakos turi patiriamas stiprus emocinis stresas arba nuolatinė intensyvi įtampa – depresija ar miego sutrikimai, taip pat hormonų pokyčiai, pavyzdžiui, pasikeitęs jų balansas moterims nėštumo metu, po gimdymo ar sulaukus menopauzės.
„Plaukų slinkimas gali atsirasti ir dėl skydliaukės funkcijos sutrikimų, patirto neįprasto fizinio streso, pavyzdžiui, po sunkios operacijos ar traumos, taip pat persirgtų infekcinių ligų, tokių kaip COVID-19 ar gripas.
Reikėtų nepamiršti ir autoimuninių bei galvos odos ligų, pavyzdžiui, grybelinės infekcijos ir, žinoma, nesubalansuotos mitybos bei atsiradusio tam tikrų medžiagų, pavyzdžiui, geležies, D ar B grupės vitaminų, cinko, trūkumo“, – atkreipia dėmesį L. Jurevič.
Svarbu nepamiršti, kad plaukų slinkimui įtakos turi rūkymas, kuris spartina organizmo senėjimo procesus. Taip pat dažnas ir nekokybiškas plaukų dažymas, džiovinimas karštu oru, formavimas elektroniniais prietaisais bei ultravioletinių spindulių poveikis.
Svarbu nustatyti tikslią plaukų slinkimo priežastį
Pirmiausia, susidūrus su pagausėjusiu plaukų netekimu, verta atkreipti dėmesį ir į kitus atsiradusius organizmo požymius. Pavyzdžiui, sergant anemija be plaukų retėjimo papildomai gali pasireikšti tokie simptomai kaip padidėjęs dirglumas, greitas nuovargis, atminties pablogėjimas, galvos svaigimas, greitas širdies plakimas, dusulys ar bendras raumenų silpnumas.
„Pradėjus slinkti plaukams nereikėtų vartoti bet kokių vitaminų, mikroelementų ar maisto papildų, padedančių stiprinti plaukus. Kur kas tikslingiau įvertinti kokių medžiagų trūksta, investuoti į tyrimų atlikimą, pasikonsultuoti su savo gydytojais, kurie, nustatę slinkimo priežastį, parinks tinkamą individualų gydymą“, – pažymi šeimos gydytoja.
Informacijos apie galimas plaukų retėjimo priežastis suteikia bendras kraujo tyrimas, plaukams įtakos turinčių vitaminų bei mineralų kiekio, skydliaukės veiklos bei hormoniniai tyrimai: feritino, geležis, vitamino D bei B12, folio rūgšties, biotino, testosterono, tirotropino, seleno, cinko, vario bei gliukozės. Be to, esant neįprastam plaukų slinkimui, verta išsitirti ir dėl lytiškai plintančių ligų.
Kaip tinkamai pasirūpinti plaukais?
Ne paslaptis, kad norint turėti sveikus plaukus ir užkirsti kelią jų slinkimui, itin svarbi tinkama jų priežiūra.
Pirmiausia reikėtų vadovautis sveikos gyvensenos principais: pasirūpinti pilnaverte mityba, darbo ir poilsio režimu, pakankamomis miego valandomis, fiziniu aktyvumu, streso valdymu, nustačius tam tikrų medžiagų trūkumą – jų kompensavimu bei atsisakyti žalingų įpročių.
„Taip pat vertėtų vengti plaukus alinančių procedūrų, pynimo smulkiomis kaselėmis, tamprių gumelių naudojimo – šios priemonės dėl mechaninio apkrovimo sukelia dar didesnį slinkimą.
Be to, reikėtų saugoti plaukus nuo ultravioletinių spindulių bei naudoti kokybiškas, asmeniškai tinkančias higienos priemonės“, – pasakoja L. Jurevič.
