Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, 2022 m. šalyje buvo užfiksuoti 575 susirgimai niežais, šiemet sausio–spalio mėn. – 591.
NVSC užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioj specialistė Milda Žygutienė paaiškino, kad infekcinėms ligoms būdingas toks bangavimas. Niežų plitimas suaktyvėja rudens ir žiemos mėnesiais.
„Ko gero, paskutinių mėnesių įvykiai ir padidino tą sergamumą“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė M.Žygutienė.
Atsparumo neturi niekas
Niežus sukelia smulkios niežinės erkės. Ligai būdingas stiprus odos niežėjimas, dažniau pasireiškiantis vakare ar naktį. Erkės gali išplisti viso kūno odoje, bet paprastai pakenkia rankų, riešų, alkūnių, krūtinės, pažastų, juosmens ir kirkšnių odą.
„Niežai yra ta liga, kuriai atsparumo turbūt niekas neturi. Ją sukelia gyva, labai smulki erkutė. Ji gyvena mūsų odoje, viršutiniame jos sluoksnyje. Serga visi: tiek maži, tiek suaugusieji, tiek vyresnio amžiaus žmonės“, – paaiškino specialistė.
Ji pridūrė, kad erkutė odoje išsigraužia kanalėlį ir jame apsigyvena: maitinasi, tuštinasi ir deda kiaušinius. Erkutės aktyvumas žmogui sukelia niežulį.
„Tas niežėjimas kartais yra nepakeliamas. Kartais jis pradeda trikdyti ir poilsį, ne tik gyvenimą dienos metu. Ar tai yra alergija, ar tai yra niežai – reikia kreiptis į gydytoją, kuris ir nustatys priežastį.
Niežų bėrimas yra specifinis. Galbūt pačiam žmogui yra sudėtinga jį atskirti, bet specialistai tikrai mato“, – patikino M.Žygutienė.
Liga išgydoma per 24 valandas
Specialistė nuramino, kad niežai – nesunkiai išsprendžiama problema.
„Besikreipiant į gydytoją, tai galima susitvarkyti pakankamai greitai, nes išoriškai panaudojus vaistus per 24 valandas yra sunaikinama tiek erkutė, tiek visos kitos jos vystymosi stadijos.
Niežais dažniau serga vaikai ir kiti šeimos nariai ar kolektyve (darželyje, mokykloje, globos namuose) su sergančiuoju artimai kontaktavę asmenys. Jei žmogus užsikrėtė niežais, jis neturėtų eiti darbą, nes gali apkrėsti savo kolegas, atsargumo priemonių turi imtis po vienu stogu gyvenantys asmenys.
„Reikėtų gydyti visus vienu metu. Kitaip gali susidaryti uždaras ratas: vienas gydosi, o kitas dar yra užkrečiamas“, – įspėja M.Žygutienė.
Erkutės taip pat lieka ant buities daiktų. Todėl lovos skalbinius, drabužius, kurie buvo naudoti keturias dienas prieš gydymą, patariama skalbti karštu vandeniu (60 ℃) su skalbimo priemonėmis. Rūbus, kurių negalima skalbti, įdėti į plastikinius maišus ir palaikyti vieną savaitę. Išsiurbti minkštus baldus, karštame vandenyje su muilu išplauti žaislus, išdžiovinti. Ligonio kambarį kasdien plauti drėgnu būdu.
„Pati erkutė be šeimininko – žmogaus – neišgyvena daugiau 3–4 dienas“, – paaiškino M.Žygutienė.
Niežų sukėlėjų gali likti ant durų rankenų, kėdžių turėklų, klozeto dangčio. Šias vietas reikėtų nuvalyti drėgnu skudurėliu.
Niežinės erkės neskraido, nešokinėja, jos gali šliaužti šilta žmogaus oda 2,5 cm per minutę greičiu.
Simptomai – tik po mėnesio
Asmenys, kurie niekada nebuvo užsikrėtę niežais, pirmuosius požymius pastebi praėjus 4–6 savaitėms nuo sąlyčio su sergančiuoju.
„Niežais galima užsikrėsti ir pakartotinai. Šiuo atveju užsikrėtę asmenys pirmuosius požymius gali pajusti daug greičiau – jau 1–7 dieną po užsikrėtimo“, – NVSC pranešime paaiškino M.Žygutienė.
Ilgai sergant šia liga, intensyvus niežėjimas gali sukelti nervines ir psichologines problemas bei antrines odos infekcijas.
