„Suprantama, kodėl Vyriausybė atkreipė dėmesį į šią sritį – Lietuvos gyventojų išlaidos vaistams bei medicininėms prekėms yra didelės ir visos ES mastu. Tačiau, norint priimti racionalius sprendimus valstybės lygmeniu, būtina turėti detalius duomenis, kiek ir kam žmonės išleidžia. Šiuo metu išsamios informacijos apie vaistų ir medicinos prekių rinką stinga“, – pažymi agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė.
Esamų duomenų nepakanka
Agentūra šiuo metu renka duomenis apie gyventojų išlaidas medicinos prekėms – pagal receptą parduodamiems vaistams (t. y. gydytojo išrašytiems), paciento savo nuožiūra įsigytiems vaistams ir ne ilgalaikio vartojimo medicinos prekėms. Tačiau duomenys apie gyventojų išlaidas vaistams atskirai nerenkami, iš vaistinių gaunamas tik vienas agreguotas skaičius – kiek gyventojas išleidžia pirkdamas visas minėtas medicinos prekes.
„Esamo statistinio tyrimo nepakanka, kad galėtume susidaryti išsamų vaizdą, kokius vaistus ar medicinines priemones vaistinėse įsigyja žmonės, kiek šioms prekėms jie išleidžia, ar vaistiniai preparatai vartojami racionaliai. Tikimės sėkmingo bendradarbiavimo su vaistinėmis, surenkant iš jų reikalingus duomenis, o tyrimo išvados pasitarnaus kaip gairės šioje srityje sprendimus priimančioms valstybės institucijoms“, – pažymi J. Petrauskienė.
Vyriausybė savo nutarime nurodo, kad naujojo statistinio tyrimo poreikį lemia siekis efektyviau vykdyti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių pardavimo vaistinėse gyventojams ir vaistinių preparatų kainų pokyčių stebėseną ir užtikrinti statistine informacija grįstą politikos formavimą farmacijos srityje.
Vyriausybės nutarimu vaistinėms nuo 2024 m. sausio 1 d. pavesta teikti duomenis agentūrai pagal atnaujintą patvirtintą statistinių rodiklių sąrašą bei tvarką.
Papildomos tyrimo naudos
Valstybės duomenų agentūros specialistai sako, kad vaistinių teikiamais duomenimis grįstas tyrimas gali netikėtais rakursais atskleisti visuomenės įpročius įsigyjant vaistus ir medicinines priemones.
Iki šiol mūsų šalies gyventojų elgseną įsigyjant vaistinių prekes atskleisdavo kas penkerius metus atliekamas sveikatos tyrimas, kurio metu apklausiami 5 000 respondentų.
„Tai buvo pačių gyventojų nuomonė apie savo sveikatą, suprantama, ji nebūtinai parodo realią jų sveikatos būklę, be to, tokie tyrimai daug kainuoja. Dabartinis poreikis – turėti kiekvienos dienos faktinius, objektyvius, o ne subjektyvius duomenis, ir tai bus didelis proveržis, palyginti su tuo, kas buvo anksčiau“, – sako agentūros specialistai.
Pasak jų, naujasis tyrimas leis kitais pjūviais įvertinti įvairiausius aspektus.
„Pasitaiko situacijų, kai gydytojas skiria vaistus ir nurodo juos vartoti, bet asmuo jų neįsigyja – taigi, galėtume sužinoti ir tai, kiek žmonės atsižvelgia į medikų rekomendacijas. Gali paaiškėti, kad vieno gyventojo vaistų krepšelyje atsiranda tarpusavyje nederančių vaistų. Kontracepcijos priemonių įsigijimo dinamika leistų nuspėti tam tikrus demografinius pokyčius. Galima naujais rakursais patyrinėti higienos ir kosmetikos priemonių rinką, nes vaistinėse parduodamos ir šios prekės“, – pavyzdžių pateikia agentūros specialistai.
Netgi sezonines ligas ir besiartinančias epidemijas, tikėtina, bus galima nuspėti keliomis dienomis anksčiau, turint detalius naujojo tyrimo duomenis: gyventojų masiškai perkami tam tikri vaistai ar medicininės priemonės gali padėti tiksliau prognozuoti situaciją sveikatos srityje.
Itin svarbūs ir kainų pokyčiai – visuomenei bus aiškiau, kurie vaistai pinga, kurie brangsta, tai leis racionaliau pasirinkti vaistinėje perkamų prekių krepšelio sudėtį.
Vaistinėms papildoma našta negresia
Agentūros specialistai patikina, kad naujasis statistinis tyrimas nesudarys papildomos naštos vaistinėms, nes duomenys bus perduodami iš vienos duomenų bazės į kitą.
„Vaistinių informacinėse sistemose kaupiami duomenys bus teikiami automatizuotu būdu. Priešingai, našta mažės, nes bus naudojamasi skaitmeninių įrankių privalumais, ir nė vienam vaistininkui dėl to nepadaugės darbo“, – teigia specialistai.
Naujajam tyrimui bus naudojami penkių didžiųjų vaistinių tinklų duomenys – agentūros skaičiavimais, juose sugeneruojama vaistų, medicinos priemonių ir kitų vaistinėse parduodamų prekių apyvarta sudaro 80 proc. visos šių prekių apyvartos Lietuvoje.
Agentūra nurodo, kad išsamiam tyrimui, kurio metu būtų renkami duomenys apie gyventojų patiriamas išlaidas ne tik vaistams, bet ir kitoms vaistinėse parduodamoms prekėms, nepakanka šiuo metu atliekamo vaistinių kainų tyrimo. Šiuo metu valstybės institucijos disponuoja duomenimis apie elektroniniuose receptuose išrašytus ir gyventojams per visuomenės vaistines išduotus (parduotus) receptinius vaistinius preparatus (įskaitant kompensuojamuosius vaistinius preparatus), taip pat kompensuojamąsias medicinos pagalbos priemones.
Tačiau siekiant tinkamai atlikti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių pardavimo (išdavimo) vaistinėse gyventojams ir vaistinių preparatų kainų pokyčių statistinius tyrimus, svarbu iš visuomenės vaistinių gauti papildomą informaciją apie nereceptinius vaistinius preparatus, receptinius nekompensuojamuosius vaistinius preparatus, parduotus pagal popierinius receptus, taip pat informaciją apie kitų vaistinių prekių, įskaitant maisto papildus, pardavimus.
