Tačiau cistoje užfiksuotas judesys. Pasirodo, joje įsikūrė gyvas svetimkūnis – kirminas. Chirurginės operacijos metu jis buvo pašalintas iš paciento kūno, rašoma ypač reto medicininio atvejo ataskaitoje, kuri paskelbta žurnale „Journal of Medical Case Reports“.
Tokia būklė yra vadinama poodine dirofilarioze. Parazitas dažniau randamas šuninių šeimos gyvūnuose, o žmonių organizmuose pasitaiko rečiau.
Dauguma gydytojų, ypač pasaulio kampeliuose, kur svetimkūnis sutinkamas rečiau, nėra susipažinę su šia liga. Tai apsunkina tikslią diagnozę.
Medicininės ataskaitos autorių žiniomis, Vakarų Europoje anksčiau nebuvo aprašytas nė vienas poodinės dirofilariozės, prieš operaciją diagnozuotos ultragarsu, atvejis.
Užsikrėtė ne Belgijoje?
Ligos sukėlėją perneša kelios uodų rūšys. Kirmino lervutė į žmogaus organizmą patenka uodo įkandimo metu.
Dėl imuninės sistemos darbo lervutė negali patekti į žmogaus kraują ir daugintis. Todėl tolesnis ligos perdavimas kitiems šeimininkams nevyksta.
Daugumą žmonių D. repens infekcija užsikrečia Viduržemio jūros regione ir kitose subtropinio bei tropinio klimato Europos, Azijos ir Afrikos vietose. Šri Lankoje ligos paplitimas yra didžiausias visoje Azijoje. Dalyje šalies regionų D. repens užsikrėtę 30–60 proc. šunų populiacijos.
Tipiniai poodinės dirofiliarozės simptomai yra migruojantys poodiniai pažeidimai, protarpinė skausminga eritema (odos paraudimas) ir niežulys.
Poodinė dirofilariozė dažniausiai gydoma chirurginiu būdu visiškai pašalinant svetimkūnį.
Apie D repens žmogui sukeltą poodinę dirofilariozę neendeminėse teritorijose, pavyzdžiui, Belgijoje, pranešama retai. Beveik visais atvejais diagnozė nustatoma atlikus biopsiją, dažnai iš pradžių priimant klaidingą diagnozę, gerokai uždelsus gydymą ir suklydus skiriant vaistus.
Galima įtarti, kad vyras užsikrėtė ne gimtinėje, nes likus maždaug 6 mėnesiams iki simptomų pasireiškimo jis lankėsi Prancūzijoje ir centrinėje Italijoje.
Iš paciento kūno pašalinto svetimkūnio mėginys buvo nusiųstas į Tropinės medicinos institutą (Antverpenas, Belgija), kur atlikus histopatologinį vertinimą buvo patvirtinta poodinė dirofilariozė, kurią sukėlė D. repens.
„Viliamės, kad šis atvejo aprašymas suteiks daugiau žinių apie poodinei dirofiliarozei būdingą ultragarsinį vaizdą ir apskritai padidins informuotumą apie šią ligą, o tai padės užtikrinti geresnę pacientų priežiūrą, ankstyvą ir teisingą diagnozę bei gydymą“, – rašė ataskaitos autoriai.
