Gyvenimo scenarijus negydant nutukimo: lėtinės ligos – negalia – ankstyva mirtis. Ar yra išeitis?

Apie nutukimą, kaip ligą, dažniausiai susimąstoma, kai smarkiai pašlija sveikata ir tenka vartoti nemažai vaistų: hipertenzijai, 2 tipo cukriniam diabetui, sąnarių ir kitoms lėtinėms ligoms gydyti. Be to, nutukusieji kenčia stuburo skausmus, todėl priversti apriboti judėjimą, bendravimą, pomėgius. Nutukusius žmones kankina dusulys: net jaunas nutukęs jau negali užlipti laiptais be atokvėpio. Padėtį apsunkina daugybė nesėkmingų bandymų mesti svorį. Galiausiai žmogus praranda viltį ir norą kažką daryti, o ligos kaupiasi... Taigi, koks gyvenimo scenarijus laukia negydant nutukimo ir ar įmanoma tai pakeisti?

Apie nutukimą, kaip ligą, dažniausiai susimąstoma, kai smarkiai pašlija sveikata ir tenka vartoti nemažai vaistų: hipertenzijai, 2 tipo cukriniam diabetui, sąnarių ir kitoms lėtinėms ligoms gydyti.<br>123rf nuotr.
Apie nutukimą, kaip ligą, dažniausiai susimąstoma, kai smarkiai pašlija sveikata ir tenka vartoti nemažai vaistų: hipertenzijai, 2 tipo cukriniam diabetui, sąnarių ir kitoms lėtinėms ligoms gydyti.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Mar 8, 2024, 9:00 AM

Nutukimas paveldėtas ir reikia susitaikyti?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, kiekvienais metais nuo su antsvoriu ir nutukimu susijusių ligų planetoje miršta 3,4 milijonai žmonių. Gąsdina ir ateities prognozės: spėjama, kad labai greitai nutukimas taps pagrindine mirties priežastimi. Deja, itin didelė reikšmė nutukimo atsiradimui tenka gyvensenai. Tad nutukimą būtina valdyti, gydyti, o paskatinti permainoms turėtų šie grėsmingi faktai:

  • nutukimas yra daugiau kaip 200 ligų rizikos veiksnys, nutukusieji dažnai serga ne viena, o keliomis su nutukimu susijusiomis ligomis;
  • apie 90 proc. atvejų nutukimas yra pagrindinis 2 tipo cukrinį diabetą sukeliantis veiksnys, o diabeto komplikacijos, savo ruožtu, yra invalidumo ir ankstyvos mirties priežastys. Statistika skelbia, kad 25–70 proc. sergančiųjų diabetu vargina inkstų pažeidimai, 10–15 proc. jų apanka, 30–70 proc. pasireiškia pėdos simptomai, dėl kurių dažnai tenka amputuoti koją;
  • nutukusiesiems padidėja cholesterolio kiekis kraujyje, jiems išauga hipertenzijos, širdies nepakankamumo rizika;
  • kai KMI viršija 29 kg/m2, 8–12 kartų padidėja miego apnėjos (kvėpavimo sustojimo miego metu) rizika;
  • padidėja imlumas kvėpavimo takų infekcijoms. Bronchinė astma pripažinta liga, susijusi su nutukimu. Nustatyta, kad žmonės, kurių KMI didesnis kaip 40 kg/m2, astma serga du kartus dažniau;
  • padidėja miokardo infarkto, insulto rizika;
  • padidėja daugiau kaip 18 onkologinių ligų rizika (krūties, gimdos, storosios žarnos, tulžies pūslės, skrandžio, stemplės, kepenų, kasos, kiaušidžių, inkstų, prostatos, kt.), o susirgus vėžiu didėja nepalankios prognozės, mirties rizika. Pavyzdžiui, nutukusios moterys menopauzės metu dažniau miršta nuo krūties vėžio, nei normalios kūno masės moterys;
  • padidėja kepenų suriebėjimo, virškinamojo trakto ligų rizika. Gastroezofaginio refliukso (GERL) ligos simptomai vargina 37–72 proc. nutukusiųjų;
  • nustatomi vaisingumo, erekcijos sutrikimai;
  • vargina artrozė, osteochondrozė, nugaros skausmai;
  • kai KMI padidėja iki 32 kg/m2, mirties rizika išauga dvigubai;
  • blogėja psichologinė sveikata, krenta savivertė, vargina depresinės nuotaikos;
  • ženkliai blogėja gyvenimo kokybė;
  • didelio laipsnio nutukimas gyvenimą sutrumpina 14 metų.

Gera žinia – net ir nedaug – apie 5–15 proc. – sumažinus kūno svorį, daugelio ligų eiga pagerėja, o rizika sumažėja. Kai viršnorminiai kilogramai sumažėja 50–60 proc., dauguma ligų ne tik pagerėja, bet ir visai išnyksta.

„Buvau tik trisdešimt penkerių, o jaučiausi ir atrodžiau kaip šešiasdešimties“

Asta į medikus kreipėsi, kai gyvenimas tapo tikra kančia: „Jaučiausi blogai ir fiziškai, ir psichologiškai. Man buvo tik trisdešimt penkeri, o jau negalėjau užlipti laiptais nesustojusi pailsėti, dusdavau. Negalėdavau daug vaikščioti, nes skaudėjo kelio sąnarius. Vargino ir nuolatiniai nugaros skausmai, dažnai tekdavo gerti vaistų nuo skausmo. Jau buvo diagnozuota hipertenzija, 2 tipo cukrinis diabetas“. Moteris pasakoja, kad nutukimas atsirado pamažu ir tarsi nepastebimai. Jaunystėje ji antsvorio neturėjo. „Baigusi mokyklą, įstojau į universitetą. Studijų metais, manau, ir pradėjo kauptis pirmieji nereikalingi kilogramai. Veikiausiai dėl netinkamos, menkavertės mitybos jaunystėje, nes tikrai nesigilinau, ką dedu į burną. Be to, dažniausiai prisivalgydavau vėlai vakare, gal tai turėjo įtakos...“, – svarsto pašnekovė.

Tačiau tuomet jaunai moteriai antsvoris nekliudė. „Turėjau draugą, darbą ir viskas buvo lyg ir gerai. Tačiau nereikalingų kilogramų vis daugėjo. Pradėjau domėtis dietomis, papildais. Išbandžiau daug ką, bet šiek tiek sumažėjęs svoris gana greitai sugrįždavo su kaupu. Bandžiau pastoti, nepavyko. Galiausiai paliko draugas. Itin skaudžiai dėl to išgyvenau, jaučiausi siaubingai, viskas sugriuvo, nieko nenorėjau, ir viso to pasekmė – dar didesnis svoris ir emocinis valgymas. Keistis paskatino draugė. Ji nuosekliai paaiškino, kad nesu kalta dėlto, jog negaliu numesti svorio, kad nutukimas – liga, kurią reikia gydyti. Surado ir informacijos, kad nutukimą galima gydyti endoskopiniu būdu, t.y. be didelių pjūvių, skrandžio šalinimo, ko labai bijojau. Galiausiai kreipiausi į gydytojus.

Prieš operaciją svėriau 109 kg (ūgis 167 cm), KMI buvo 39 kg/m2. Praėjus 1,5 metų po gydymo, sveriu 80 kg. Jaučiuosi kaip naujai gimusi, nes grįžo ne tik sveikata: kraujo spaudimas tapo normalus, gliukozės apykaita visiškai susitvarkė, nevargina sąnarių skausmai, nekalbant jau apie pakilusią savivertę ir geras emocijas. Į veidrodį dabar galiu drąsiai žiūrėti. Pamėgau sportuoti. Medikų ir mano darbo rezultatas akivaizdus ir sustoti neketinu. Nuo šiol sveika mityba ir aktyvesnis gyvenimas – mano kasdienybė, ir tai ne kančia, o malonumas“, – džiaugiasi moteris.

Nutukimas – liga, o žmones nekalti, kad negali numesti svorio

Tik nedidelei daliai pacientų – 5 žmonėms iš 100 – dietologų ir fizinio aktyvumo pagalba pavyksta numesti svorio. „Nutukimas rodo, kad organizme užsivedę metaboliniai procesai, yra riebalinio audinio sankaupos, kurios jį žaloja. Todėl nutukimą būtina gydyti. Visi mano pacientai buvo išbandę įvairiausias konservatyvias priemones, tačiau rezultatai nenudžiugindavo. Veiksmingiausias nutukimo gydymas yra operacija. Tačiau daugeliui žmonių toks gydymas atrodo nepriimtinas. Jie bijo pjūvių, bijo, kad pašalinus dalį skrandžio, bus sutrikdytas maisto medžiagų pasisavinimas, teks nuolat vartoti papildus, bijo komplikacijų“, – pažymi Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Jūrininkų ligoninės“ pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas.

XXI amžiaus technologijos leidžia gydyti nutukimą be pjūvio

Jau dvejus metus Lietuvoje prieinamas inovatyvus nutukimo gydymo būdas – skrandžio mažinimas endoskopu. Vienas iš šios operacijos pradininkų Lietuvoje pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas pažymi, kad skrandžio mažinimas endoskopu yra dar mažiau invazyvi operacija nei laparoskopinė. Ji išsiskiria tuo, kad nėra jokių pooperacinių chirurginių žaizdų. Mažesnė intervencija į organizmą užtikrina ir mažesnę komplikacijų riziką. Skrandžio mažinimas endoskopu 10 kartų saugesnis už chirurgines operacijas. Kartu tai labai veiksmingas ir ilgalaikį efektą turintis nutukimo gydymas.

Endoskopinės skrandžio plastikos metu sumažinamas skrandžio tūris, bet paviršiaus plotas išlaikomas. Skrandis yra sulankstomas, suglaudžiamas iš vidaus, suformuojamas „vamzdelis“, naudojant specialų, ant endoskopo montuojamą vienkartinį įrenginį. Taip sumažinamas skrandžio tūris, į kurį po procedūros telpa apie 150 ml maisto/skysčių. Suprantama, kad turint tokį nedidelį skranduką, žmogus negali valgyti daug. Tačiau, anot O.Deduchovo, ne vien tai svarbu. Pagrindiniai svorio netekimo mechanizmai susiję ne tik su tuo, kad mažiau telpa maisto, bet ir su tuo, kad sulėtėja jo išsituštinimas, ir sotumo jausmas išlieka ilgai. Įdomu, kad ši operacija gali būti visiškai rekonstruojama, tai yra – atkuriama buvusi skrandžio apimtis.

Tikėtinas skrandžio mažinimo endoskopu efektas – apie 20 proc. bendros kūno masės netekimas. Praėjus dvylikai mėnesių po operacijos pacientai atsikrato iki 70–80 proc. antsvorio, dėl ko sumažėja gretutinių ligų komplikacijos ir jų rizika.

„Skrandžio mažinimo endoskopu procedūra orientuota į ilgalaikį efektą ir didesnį svorio netekimą. Galima džiaugtis, kad mūsų pacientai pasigiria netekę 30–60 kg. Ir svarbiausia, pakartoju, tai ilgalaikis efektas. Kas dar svarbu – kad pacientai stebi ne tik svorio kritimą, bet ir su tuo susijusius sveikatos pokyčius – geresnį ligų valdymą arba net visiška išgijimą“, – pabrėžia chirurgas.

Ar man galima atlikti skrandžio mažinimą endoskopu?

Ši procedūra labiausiai rekomenduojama pacientams, kurių KMI yra 27– 42 kg/m2, nes, esant tokio laipsnio nutukimui pasiekiama geriausių rezultatų: pacientai netenka tiek svorio, kiek ir tikėjosi. Kita vertus, anot gyd. O.Deduchovo, tai nereiškia, kad endoskopinės skrandžio mažinimo operacijos negalima atlikti, kai KMI yra didesnis. Ši procedūra gali būti vienintelė išeitis pacientams, kurių KMI itin didelis (50–70 kg/m2) ir kuriems jau kitų operacijų atlikti neįmanoma. Gydytojas pabrėžia, kad endoskopinė skrandžio mažinimo intervencija neturi apribojimų dėl amžiaus. Ji gali būti atliekama visiems, sulaukusiems 18 m. ir vyresniems pacientams.

Tačiau ne vien KMI yra indikacija operacijai. Pasak O.Deduchovo, iki operacijos su pacientu vyksta konsultacijos, kuriose aktyvų vaidmenį užima gydytoja dietologė. Operacija planuojama tik tada, kai konservatyvus gydymas neduoda rezultatų, o pacientas yra motyvuotas keisti gyvenimo būdą.

Sveikas gyvenimo būdas – įprotis visam laikui

„Visų nutukimo gydymo operacijų tikslas yra ne tik sumažinti svorį, o, svarbiausia, išmokyti ir įskiepyti pacientui norą sveikai ir kokybiškai gyventi. Klaidinga būtų įsivaizduoti, kad po operacijos bus galima valgyti viską, kas papuola. Tikrai ne. Pacientams reikės laikytis dietologų patarimų, įdėti pastangų. Praktika rodo, kad po 1–2 metų svoris gali pradėti augti. Todėl labai svarbu, kad žmogus nuosekliai laikytųsi sveikos gyvensenos rekomendacijų“, – pažymi gydytojas chirurgas O.Deduchovas.

Norintiesiems pasikonsultuoti dėl šios procedūros:

Klaipėdos universiteto ligoninės filialas „Jūrininkų ligoninė“

Pilvo chirurgas dr. Olegas Deduchovas

o.deduchovas@gmail.com

Respublikinė Šiaulių ligoninė

Gydytojas gastroenterologas Justas Birutis

justas.birutis@gmail.com

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.