Burtažodis „padės nuo visų ligų“ atveria žmonių pinigines: vaistų reklamose kyšo sukčių ausys

Internetinėje erdvėje siaučia sukčiai, siūlantys stebuklingus vaistus, o tarnybos įspėja neužkibti ant patrauklaus jauko. Nelegalią prekybą vykdančios interneto svetainės pasižymi specifiniu stiliumi: mirga ryškios spalvos, skamba drąsūs šūkiai, nusakantys neva gydomąjį preparato poveikį. Vaistininkai pastebi, kad nelegali prekyba iš turgų palengva keliasi į virtualią erdvę.

Internetinėje erdvėje siaučia sukčiai, siūlantys stebuklingus vaistus, Tarnyba atkreipė dėmesį net į kelis įtartinus atvejus.<br>lrytas.lt montažas
Internetinėje erdvėje siaučia sukčiai, siūlantys stebuklingus vaistus, Tarnyba atkreipė dėmesį net į kelis įtartinus atvejus.<br>lrytas.lt montažas
VVKT įspėja, kad internete siaučia sukčiai.<br>VVKT iliustr.
VVKT įspėja, kad internete siaučia sukčiai.<br>VVKT iliustr.
VVKT įspėja, kad internete siaučia sukčiai.<br>VVKT iliustr.
VVKT įspėja, kad internete siaučia sukčiai.<br>VVKT iliustr.
Aistė Tautvydienė<br>R.Milaševičienės nuotr.
Aistė Tautvydienė<br>R.Milaševičienės nuotr.
Vaistininkė Virgilija Bečelytė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Vaistininkė Virgilija Bečelytė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Sigita Korbutaitė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Sigita Korbutaitė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Vaistininkė Virgilija Bečelytė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Vaistininkė Virgilija Bečelytė<br>Pranešimo siuntėjų nuotr.
Daugiau nuotraukų (7)

Lrytas.lt

2024-04-27 18:29

Šią savaitę Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atkreipė dėmesį net į kelis įtartinus atvejus. Naujausias pavyzdys, kai sudaryti įspūdį dėl medikamento patikimumo panaudotas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) pavadinimas.

Tiesa, sukčiai netiksliai atkartojo SAM interneto svetainės dizainą – kitokios spalvos, teksto šriftas, ne taip išdėstytos rubrikos. Be to, akis kliūva už rašybos klaidų.

Vaistą reklamuoja ir išgalvota medikė: gydytoja urologė andrologė Eglė Varnelytė neegzistuoja.

Sukurpia paveikia reklamą

„Neaiškios kilmės produktų, pristatomų kaip vaistai, sukčiai internetu žmonėms siūlo įsigyti nuolat. Tarnyba tokius siūlymus pati pastebi, taip pat sulaukia nusiskundimų iš pilietiškų žmonių, kurie aptinka interneto svetaines arba įrašus socialiniuose tinkluose su skelbiama klaidinančia ir tikrovės neatitinkančia informacija apie preparatus, neva leidžiančius greitai ir efektyviai atsikratyti vienokių ar kitokių ligų bei sveikatos sutrikimų“, – lrytas.lt teigė VVKT atstovė spaudai Aistė Tautvydienė.

„Oficialios tokių melagienų statistikos neturime, tačiau kiekvieną mėnesį tenka susidurti su keliais sukčiavimo atvejais“, – paaiškino A.Tautvydienė.

Vaistininkai pasakoja, kad būna kurioziškų situacijų, kai gyventojai ateina su neaiškiomis „vaistų“ dėžutėmis ir teiraujasi jų vaistinėse.

„Pačios dėžutės ar jų nuotraukos dažniausiai būna nelietuviškos ir su Lietuvoje neregistruotomis veikliosiomis medžiagomis“, – lrytas.lt pasakojo „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Sigita Korbutaitė.

Pasak jos, dažniausia priežastis renkantis tokį naują produktą – reklamos paveikumas. Sugundo frazė „padės nuo visų ligų“, suvilioja žadamas itin greitas efektas.

„Camelia“ vaistininkė Virgilija Bečelytė taip pat pastebėjo, kad sukčiai moka parinkti įtaigius žodžius.

„Tiek iš pokalbių su pacientais, tiek asmeniškai stebint socialinius tinklus, kai kurių reklamuojamų preparatų aprašymai skamba gana įtikinamai, tad apsigauti, ypač patikliems bei su melagienomis nesusidūrusiems žmonėms – tikrai įmanoma.

Dažniausiai farmacinių melagienų sraute reklamuojami produktai turi daugybę teigiamų, tačiau nerealistiškų kitų vartotojų atsiliepimų. Neretai jie skamba kaip netaisyklingi vertiniai iš užsienio kalbos, turi tam tikrus raktinius įtaigius žodžius. Todėl labai svarbu internetinėje erdvėje išlikti sąmoningiems, o dėl matomų neaiškių vaistų ar maisto papildų konsultuotis su gydytojais ar vaistininkais“, – patarė V.Bečelytė.

Pasak S.Korbutaitės, pastaraisiais metais pastebėta nauja tendencija. Po karo Ukrainoje pradžios vaistininkai „stebuklingų“ produktų nuotraukas mato klientų telefonų ekranuose, o ne turguje pirktas fizines dėžutes.

VVKT pastebi, kad sukčiai internetu siūlo žmonėms įsigyti receptinių vaistų be recepto ar žada greitai ir lengvai parūpinti tų vaistų, kurių tiekimas yra sutrikęs. Jei medikamento vaistinėje nėra, ar patikimą produktą galima rasti „juodojoje rinkoje“?

„Tai yra beveik neįmanoma vien dėl griežtų reikalavimų vaistų įvežimui ir falsifikatų tikrinimo. Iš tiesų tikrai pasitaikydavo skelbimuose receptinių vaistų, kurių tiekimas sutrikęs. Dažniausiai tai būdavo vaistai galintys padėti sulieknėti.

Teko girdėti istoriją Lenkijoje apie injekcinį vaistą, kuris neva padeda mažinti svorį. Jis tuo metu dar nebuvo registruotas toje šalyje, bet viename populiariame skelbimų portale sukčiai jį jau pardavinėjo. Šiam vaistui būtinas specialus temperatūrinis režimas, todėl šis faktas buvo akivaizdus įrodymas, kad jei kas nors tą vaistą ir pirko – gavo neaišku ką“, – pasakojo S.Korbutaitė.

Būtina ieškoti specialaus logotipo

VVKT pabrėžia, kad vaistus saugu pirkti tik specialiu logotipu pažymėtose svetainėse. Tiesa, logotipu galima pasitikėti tik tada, kai jį paspaudus atsiranda vaistinių, parduodančių vaistus nuotoliniu būdu sąrašas (Lietuvos atveju šią informaciją matysite www.vvkt.lt svetainėje).

Tarnyba nurodė, kad ji prižiūri tik legalią prekybą. „Nelicencijuotų asmenų prekyba vaistais, prekyba neregistruotais vaistais, taip pat prekyba vaistais turguje, socialiniuose tinkluose, įvairiose pokalbių svetainėse yra nelegali veikla. Dėl nelegalios veiklos užkardymo reikia kreiptis į policiją“, – nurodė A.Tautvydienė.

Jį įspėjo, kad vartojant neaiškios kilmės preparatus, pristatomus kaip vaistai, taip pat falsifikuotus vaistus, žmogui gali pasireikšti daugybė nepageidaujamų reakcijų.

„Tai būtų išbėrimas, patinimas, galvos, raumenų ar kitų kūno vietų skausmai, karščiavimas, pykinimas bei vėmimas, mieguistumas, vangumas, galvos svaigimas, galimi rimti apsinuodijimai ar net mirtis. Kartais gali nenutikti ir nieko, nes žmogus įsigijo ne vaistą, nors jam buvo tvirtinama priešingai, o jokio poveikio organizmui neturinti preparatą, kurio sudėtyje – paprasčiausias cukrus, miltai ar kita prieinama pigiausia medžiaga.

Efektyviausiai nubausti tokius sukčiautojus gali pati visuomenė, būdami budri, atsakinga, nepirkdama tokių produktų iš tų, kas tiesiog nori apgauti, pasipelnyti“, – patarė VVKT atstovė.

Sukčių taikinyje – žinomi veidai

Neretai sukčiai pasinaudoja žinomų žmonių vardu ir atvaizdu. Tik tariamo vaisto reklamuotojai apie tai nieko nežino.

Pavyzdžiui, praeityje internete melagiena, kurioje sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pristatomas kaip kardiologas, rekomenduojantis vaistus. Tačiau tariamas interviu su politiku buvo suklastotas.

Anksčiau lrytas.lt yra rašęs apie internete paplitusią netikro vaisto reklamą, kurioje naudoti politiko Aurelijaus Verygos bei žinomo Kauno klinikų vaikų gydytojo prof. Rimanto Kėvalo atvaizdai ir vardai.

„Jaučiuosi blogai, nes naudojant mano atvaizdą yra apgaudinėjami žmonės“, – sakė R.Kėvalas.

O A.Veryga tuomet įspėjo, kad neaiškių produktų prekeiviai siūlo išsivalyti smegenų kraujagysles, bet iš tiesų turi kitą tikslą.

„Iš tikrųjų pardavėjai labiausiai nori „išvalyti“ jūsų kišenes. Būkite budrūs ir nepasimaukite ant tokių apgaulių. O jei dar ir vartosite kažką neaiškaus, tai kartu su kraujagyslėmis prarasite ir smegenis, jei tokios iš viso buvo“, – šmaikštavo politikas.

Norėdami komentuoti turite prisijungti.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.