„Gyvenimo trukmės pailgėjimą lemia kompleksinės sąlygos. Tiek įvairios socialinės-ekonominės, tiek sveikatos priežiūra, gyvensena ir aplinkos veiksniai.
Pirmiausia, paminėčiau, kad per pastaruosius 10 metų mažėjo mirtingumas dėl kraujotakos sistemos ligų“, – „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ pasakojo Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos departamento direktorius Audrius Ščeponavičius.
Jis tęsė, kad mažiau Lietuvos gyventojų mirė dėl išorinių priežasčių ir kvėpavimo sistemos ligų. Teigiamos įtakos duoti turėjo ir smunkantis alkoholio vartojimas.
„Taip pat mažėjo kūdikių mirtingumas, didėja išlaidos sveikatos priežiūrai, gerėja gyventojų mityba“, – sakė A.Ščeponavičius.
Jis priminė, kad COVID-19 pandemijos laikotarpiu 3 metus iš eilės fiksuotas neįprastas reiškinys – trumpėjanti vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.

