Atidirba 5 metus
Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis teigia, kad medikų pritraukti pavyksta, savivaldybė šiuo metu turi sutartis su 16 gydytojų rezidentų, moka už jų mokslą. Kai jaunieji medikai baigs studijas, atvažiuos dirbti į Dzūkiją.
Politikas paaiškino, kodėl buvo pakeista taktika ir skirta 30 tūkst. eurų išmoka.
„Matome, kad į Alytų atvykę medikai neturi nekilnojamojo turto, neturi, kur gyventi.
Kitos savivaldybės tuos pinigus duoda per 3 ar 5 metus, mes pagalvojome, kad duodame vienu kartu, galbūt tai bus pradinis įnašas nekilnojamam turtui įsigyti ar panašiai“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ pasakojo N.Cesiulis.
Pasak politiko, atkreiptas dėmesys, kad geriausi medicinos studentai už studijas nemoka ir savivaldybė neturi į juos nukreiptos pritraukimo formos. Alytaus savivaldybė jiems įsteigė stipendijas, kurias šie gali naudoti savo reikmėms.
O kaip atrodo „atidirbimas“ už stipendiją? Pavyzdžiui, jei ji mokama 5 metus, tiek pat laiko reikės atidirbti Alytuje.
„Iš patirties matome, kad jei žmogus čia pagyvena 5 metus, jis įsigyja nekilnojamo turto, dažniausiai atsiranda antra pusė, vaikai ir jis nusėda regione“, – aiškino N.Cesiulis.
Tiesa, jis pripažino, kad dėl tokios tvarkos antakius kilnoja senbuviai medikai. Jie taip pat dirba, bet įspūdingų premijų negauna, kaip jaunimas.
Medikė: „Yra labai liūdna situacija“
Jaunųjų gydytojų asociacijos (JGA) prezidentė Agnė Panavienė pasakojo, kad ne tik finansinis atlygis remia, kur dirbti pasirinks medikas.
„Nemažiau svarbu yra pačios įstaigos organizacinė kultūra, vadovai. Jaunas žmogus nori tobulėti, nori, kad būtų sąlygos išvykti į konferencijas, kelti kvalifikaciją“, – aiškino A.Panavienė.
Pasak jos, medikams turėtų būti sudarytos sąlygoms kaip įmanoma anksčiau susipažinti su darbo galimybėmis regionuose. Pavyzdžiui, rezidentūros praktika derėtų vykdyti ne tik Vilniuje ir Kaune, bet ir mažesnių miestų ligoninėse.
Tapo įprasta, kad medikai dirba keliose įstaigoje, o apsilankymo pas paklausų gydytoją specialistą pacientams tenka laukti kelis mėnesius. Apie tai pasisakė ir JGA prezidentė.
„Deja, tenka, pripažinti, kad valstybinė medicina turi vis mažesnį vaidmenį ir tai yra labai liūdna, nes žmonės valstybinėse įstaigose negauna paslaugų, yra priversti ieškoti kitų būdų patekti pas gydytoją, už tai susimokėti.
Tai yra labai liūdna situacija ir mano akimis žiūrint ji tik blogėja. Turi būti priimti labai rimti sprendimai“, – sakė A.Panavienė.
Pasigenda vadybos įgūdžių
Pašnekovė pridūrė, kad Europos Sąjungos kontekste finansavimas sveikatos priežiūros sistemai Lietuvoje, lyginant su Bendruoju vidaus produktu (BVP), yra ypač žemas.
„Kita problema, kaip tuos finansus paskirstome, kur juos padedame. Daug problemų išlieka su vadybiniais dalykais. Elementarūs dalykai, kaip pacientų srautų, eilių valdymas... Pati dirbu valstybinėje įstaigoje ir matau, kad per dieną 3–6 pacientai neatvyksta, neatšaukę vizito, nepranešę iš anksto. Už tai nėra taikomas joks mokestis, nėra kažkokios prevencijos, kad tai nenutiktų.
Privatus sektorius pakankamai neblogai tvarkosi su šitais dalykais. Tiesiog yra geresnė vadyba“, – aiškino A.Panavienė.
Anot jos, prognozuojama, kad gydytojų trūkumas Lietuvoje didės dar labiau.
Tiesa, kitapus tvoros žalesnės žoles nematyti – pas gydytojus sunku patekti ir Vakarų Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Vokietijoje kardiologo konsultacijos pacientai kartais laukia 8 mėnesius.
Pastebėta, kad gydytojų trūkumas susijęs su kita problema – patys medikai pervargsta ir perdega.
„Perdegimas atsiranda iš didelio darbo krūvio, nes medikai dirba daug valandų, iki pusantro etato. Tai, kad medikai dirba ne vienoje gydymo įstaigoje, neprideda vidinės ramybės.
Važiavimas į skirtingus miestus ir bandymas kamšyti skyles nėra paprastas ir pačiam medikui“, – pastebėjo JGA prezidentė.
