Politikai žeria pažadus dėl naujųjų vaistų ligoniams – ryžto dar neregėti

Sveikatos politikai įsidėmėjo skaičius – pagal inovatyvių vaistų prieinamumą Lietuva velkasi visų Europos valstybių uodegoje: iš 167 inovatyvių vaistų, registruotų 2019–2022 metais, šių metų pradžioje buvo kompensuojama vos 14-a. ES šalių vidurkis – 72 preparatai.

Ką daryti, kad ligoniai pagaliau būtų gydomi taip, kaip ir kitose valstybėse? Ar politikai bent nusimano, ką reikėtų pakeisti?

Prieš penkerius metus tuomečio premjero Sauliaus Skvernelio onkologinė liga taip supurtė valdininkus, kad dalis naujausių vaistų kone akimirksniu atsidūrė kompensuojamųjų sąraše. Bet po to Lietuva inovacijoms atsuko nugarą ir įsitvirtino Europos uodegoje.

„Kompetentingų specialistų valstybės aparate trūksta, procesai išsitęsia. Tada ima trūkti ir pinigų, nes jie planuojami pagal ankstesnių metų išlaidas ir biudžeto ribojimus, o ne realius poreikius.

Kad Lietuvoje labai blogai, iliustruoja ir tai, jog šiuo metu iš 48 naujai registruotų onkologinių vaistų kompensuojami tik trys, o Čekijoje – 36, Bulgarijoje – 26, Lenkijoje – 25.

Net ES statistinių suvestinių apačioje esančioje Rumunijoje jų kompensuojama tris kartus daugiau nei Lietuvoje – 9, o ES vidurkis yra 25.

O juk pagal sveikatos sektoriui skiriamas lėšas Lietuva lenkia savo kaimynes Lenkiją, Latviją ir Estiją. Nors mūsų valstybė kasmet vis daugiau lėšų skiria vaistams kompensuoti, ką regi ligoniai?

Pernai onkologiniams vaistams iš viso buvo skirta 212 mln. eurų, o jais buvo gydoma net 48 tūkst. pacientų: vienam jų per metus teko 4416 eurų. Ar tai dideli skaičiai valstybėje, kurios vienam gyventojui tenkanti bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis sudaro 90 proc. ES vidurkio?“ – taip situaciją apibūdino Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė.

Tokią padėtį, pasak jos, gali pakeisti nebent asmeninės aukštus postus užimančių valstybės pareigūnų ar jų artimųjų sveikatos bėdos.

„Situacija buvo pagerėjusi ir daug inovatyvių vaistų iš rezervinio sąrašo buvo perkelta į kompensuojamųjų sąrašą 2020-ųjų balandį, praėjus pusmečiui po to, kai tuomečiam premjerui S.Skverneliui buvo diagnozuota onkologinė liga.

Tai būta asmeninio jautrumo. Vyriausybėje buvo įsteigta darbo grupė, kuri turėjo pasirūpinti, kad būtų greičiau kompensuojami inovatyvūs vaistai ir pagerintas inovatyvaus gydymo prieinamumas.

Kaskart mūsų asociacijos atstovas posėdį pradėdavo klausimu, kada gi bus rastas sprendimas ir bus pradėti kompensuoti tuomečiame rezerviniame vaistų sąraše buvę preparatai. Nebuvo lengva rasti atsakymus, bet ratas trumpam įsisuko“, – prisiminė N.Čiakienė.

Tačiau netrukus vėl viskas įklimpo į biurokratijos pelkę – stojo rutina. Įsigaliojo nauja vaistų kompensavimo tvarka – naujos taisyklės. Farmacijos įmonių paraiškos vaistams kompensuoti Valstybinėje vaistų kontrolės tarnyboje (VVKT) buvo svarstomos ypač lėtai.

Nėra pinigų. Būtent jų stygiumi teisinasi valdžios institucijų atstovai akcentuodami, kad Lietuva nėra turtinga valstybė.

„Bet juk Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžetas surenkamas puikiai, nors valstybė už savo draudžiamus asmenis moka gerokai mažiau, nei už privalomąjį sveikatos draudimą susimoka dirbantieji.

Ignoruojama ir tai, kad išlaidos inovacijoms yra investicija į žmonių sveikatą, nes naujieji vaistai padeda žmonėms ne tik išsaugoti gyvybę, bet ir pagerina gyvenimo kokybę“, – kalbėjo N.Čiakienė.

Pasak jos, realybė yra tokia: dalis ligonių iš pradžių mano, kad patys nusipirks inovatyvių preparatų, – panaudos santaupas. Bet tie vaistai labai brangūs, jų dozės kainuoja tūkstančius eurų. Be to, jų reikia ne savaitei kitai, o metams ar keliems. Ir sunkiai sergantys žmonės puola į neviltį.

„Blogai ir tai, kad nėra jokio aiškumo, kada kitose šalyse kompensuojamas inovatyvus gydymas taps prieinamas ir Lietuvoje. Nepateikiama jokios informacijos, kada – po pusmečio, metų ar kiek vėliau – valstybė skirs lėšų vienam ar kitam preparatui“, – sakė POLA vadovė.

VVKT duomenimis, rugsėjo pradžioje vertinimo laukė 5 inovatyvių vaistų vertinimo paraiškos, tuo tarpu anksčiau jų eilėje laukdavo kelios dešimtys.

Kodėl apskritai Lietuvoje reikia dar kartą vertinti vaistų poveikį, jeigu tai jau padarė ES narės, gerokai pranokstančios Lietuvą tiek finansiniais, tiek žmogiškaisiais ištekliais? Kodėl Lietuva negali pasiremti tų šalių institucijų išvadomis ir tokiu būdu sutaupyti mūsų šalies ribotus išteklius ir ligonių laiką? Į šiuos klausimus vis dar nėra atsakymų.

„Galbūt Lietuvai pakaktų tik intensyvių derybų su gamintojais dėl palankių naujų inovatyvių vaistų tiekimo kainų, o sveikatos technologijų vertinimą būtų galima perimti iš Vokietijos, Danijos, Prancūzijos ar kitų ekonomiškai stiprių šalių? Betgi Lietuvoje reikalaujama pateikti bylas, farmacijos įmonės už tai sumoka didelius pinigus, ir tai dar nėra garantijos, kad po pusmečio ar metų pateiktas atsakymas bus teigiamas – kad vaistai atsidurs eilėje į kompensuojamųjų sąrašą“, – kalbėjo sveikatos apsaugos sistemos ydas kiaurai reginti POLA vadovė.

Pasak jos, tai – sisteminė problema, nes Lietuvoje norima viską smulkiai ir papildomai reglamentuoti, įsivesti atskirą tvarką, patvirtinti metodikas. Tokiu būdu daug žmogiškųjų išteklių skiriama „tuščioms apsukoms“.

Pavyzdžiui, yra įvairių krūties vėžio ligų, bet viena vėžio formų yra ypač agresyvi, ištinkanti jaunas darbingo amžiaus moteris. Tas „trigubai neigiamas“ krūties vėžys sudaro maždaug penktadalį visų krūties vėžio atvejų.

„Mūsų šalyje nekompensuojama net 10 inovatyvių vaistų, kuriuos Europos medicininės onkologijos draugija ESMO (angl. „European Society of Medical Oncology“) rekomenduoja metastazavusiam krūties vėžiui gydyti.

Dėl jų kompensavimo yra pateiktos net aštuonios paraiškos. Nors tokie vaistai būtini pagal indikacijas konkrečioms ligonėms, jų neįmanoma paskirti“, – sakė N.Čiakienė.

Ką keistų sveikatos apsaugos sistemoje nors kiek besiorientuojantys politikai, kad ir mūsų valstybėje ligoniai turėtų tokias pačias galimybes gydytis naujausiais vaistais kaip ir kitose Europos šalyse?

„Prieš rinkimus galima visko prižadėti, bet realybė yra tokia: mūsų valstybė, Latvija, Estija ir kitos mažesnės ES šalys yra silpnesnėje pozicijoje nei didžiosios“, – atsakė parlamentarė, Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė.

Pasak jos, inovatyviems vaistams finansuoti kiekviena valstybė skiria tam tikrą procentą sveikatos biudžeto lėšų.

Pavyzdžiui, Vokietijoje biudžetas yra didelis, tad jo lėšų pakanka ir naujausiems vaistams kompensuoti.

M.Danielės teigimu, Lietuvoje gydymo inovatyviais vaistais situacija taptų palankesnė pacientams, jeigu tam tikrais atvejais būtų leidžiama naudoti PSDF biudžete numatyto rezervo pinigus.

„Panaudoti jo lėšas būtų galima išskirtiniais atvejais, kai yra didelė tikimybė, kad inovatyvūs vaistai išgelbės gyvybę ir gerokai pailgins kokybiško gyvenimo metus, pavyzdžiui, cistinės fibrozės atvejais.

Jeigu rezervo panaudojimas inovacijoms būtų vertinamas pagal tokį kriterijų, galbūt nebūtų daug ir tokių pacientų.

O kol kas biurokratinis aparatas yra tam tikras finansinis saugiklis, uždedantis barjerą brangiems vaistams, pretenduojantiems į kompensuojamųjų sąrašą. Tiesiog reikia kuo labiau stiprinti valstybės ekonomiką, kad didesnis būtų ir sveikatai skiriamas biudžetas“, – teigė M.Danielė.

Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybos narės Rasos Kiūdytės, šiuo metu vienas dirbantis asmuo per metus vidutiniškai sumoka 1687 eurus į PSDF, vienas savarankiškai įmokas mokantis asmuo – 704 eurus, o valstybė už savo piliečius sumoka 537,7 euro.

„Taip ilgiau būti negali, todėl sieksime didesnio valstybės indelio į žmonių sveikatą. Valdantieji, šioje kadencijoje inicijavę mokesčių reformą, nenumatė jokio papildomo finansavimo sveikatos sistemai.

Lengviausia politikoje yra kitiems numesti darbus, atidėti ateičiai, tačiau sunkiai sergantiems žmonėms sveikatos paslaugų reikia čia ir dabar, kai naujos kartos vaistai onkologinėms ligoms gydyti buvo reikalingi dar vakar. Šiandien valstybė apiplėšinėja savo piliečius nepakankamai finansuodama sveikatos priežiūros paslaugas ir skurdina mūsų sveikatos sistemą. Tinkamai ją finansuojant tikrai atsirastų lėšų ir inovatyviems vaistams“, – teigė R.Kiūdytė.

Vaikų ir paauglių psichiatras konservatorius Linas Slušnys, dirbdamas Seimo Sveikatos reikalų komitete, regi ir tai, kaip deginami PSDF biudžeto pinigai.

„Negaunu atsakymo į klausimą, kada nustosime Lietuvoje utilizuoti kompensuojamuosius vaistus. Jų yra tiek daug kompensuojama – tiek daug skiriama ligoniams, kurie jų net nesuvartoja. Ir tai ne vienintelė drama.

PSDF biudžetas šiuo metu sudaro per 3 mlrd. eurų. Jis – nemenkas. Taigi inovatyvūs vaistai pasiektų daugiau ligonių, jeigu būtų perskirstytas PSDF biudžetas ir persvarstytas kompensuojamųjų vaistų kainynas.

Jame turėtų nelikti „smulkmės“ – santykinai pigių vaistų, kurių dozė mėnesiui kainuoja vos kelis eurus, tačiau jie suėda daugybę vaistams kompensuoti skirtų lėšų.

Jeigu tokių preparatų neliktų Kompensuojamųjų vaistų sąraše, atsirastų keli milijonai eurų, kuriuos būtų galima skirti inovacijoms“, – argumentavo L.Slušnys.

Pasak jo, inovatyvių vaistų poreikis nėra didelis – daug ligų išgydoma ir dabartiniais vaistais. Dažniausiai tokių preparatų reikia retoms ligoms ar būklėms.

„Yra ir dar viena teorinė galimybė inovacijoms finansuoti – tokius vaistus konsoliduotu būdu pirkti visoms ES šalims. Bet tam reikėtų tvirtų susitarimų ir specialaus fondo, antraip tokios didelės šalys kaip Vokietija ar Prancūzija sunaudotų visas nupirktų vaistų dozes.

Vis dėlto svarbu veikti ne pavieniui, nors ir regima tam kliūčių, pavyzdžiui, yra bendrosios ES direktyvos, o sveikatos sistema kiekvienoje valstybėje autonominė.

Be to, inovatyvūs vaistai yra susiję ir su moksliniais tyrimais, todėl atsirastų tarpininkų – universitetų ir mokslininkų, kuriems reikia gauti tų preparatų poveikio duomenis. Tačiau viskas įveikiama, tereikia užsispyrimo“, – teigė L.Slušnys.

Socialdemokratas, Vilniaus miesto tarybos narys Saulius Čaplinskas priminė: finansavimo bėdos yra užprogramuotos jau pačios valstybės nuostatose, nes Lietuvoje sveikatos apsaugai skiriama vos apie 5 proc. BVP, o ES šalių vidurkis – 10 proc.

„Tai – pradžių pradžia, atitolinanti Lietuvą nuo galimybės ligonius gydyti inovatyviais vaistais.

Pasigendu ir išlaidų higienos, pavyzdžiui, ar tikrai rajonų ligoninėms reikia išlaidauti perkant magnetinio rezonanso tomografijos aparatus?

Egzistuoja ir perteklinio sergamumo bei perteklinės hospitalizacijos problema, kurią sukelia neefektyvi ligų prevencija ir vėlyva jų diagnostika. To pasekmė – sudėtingas ir brangus gydymas“, – teigė S.Čaplinskas.

Pasak jo, dažnai laiku aptikti ligą padeda privati medicina, bet tik tiems, kurie tam gali skirti šeimos finansų.

„Todėl reikia ieškoti būdų, kaip į sveikatos sistemos finansavimą pritraukti privataus verslo, draudikų ir kitas lėšas“, – sakė S.Čaplinskas.

Pasak jo, sprendimai dėl inovatyvių vaistų kompensavimo stringa, o biurokratinėms procedūroms trūksta skaidrumo ir aiškumo.

„Mūsų valstybė gali daug ką padaryti imdama pavyzdį iš kitų šalių. Pavyzdžiui, Lenkija yra įvedusi cukraus mokestį saldiems gaiviesiems gėrimams, o surinktos pajamos pervedamos į Nacionalinį sveikatos fondą ir yra skiriamos su nutukimu susijusioms ligoms gydyti, žmonėms šviesti, ligų profilaktikai“, – sakė S.Čaplinskas.

Lenkijoje mokestis gėrimų kainą padidina iki 35 proc.

„Rumunijoje pinigai, kuriuos farmacijos įmonės sumoka kaip grąžinimus pagal gydymo prieinamumo gerinimo sutartis, yra kaupiami atskirame fonde ir yra skiriami naujiems onkologiniams vaistams kompensuoti.

Pas mus tie pinigai patenka į ligonių kasas, bet tikrai neskiriami inovatyviems vaistams“, – pažymėjo S.Čaplinskas.

„Pirmiausia – stipri ekonomika, nes ji sudaro sąlygas tam tikram sveikatos ar švietimo paslaugų skaičiui įsigyti.

Antra – sveikatos draudimo mokesčių perskirstymas“, – tokias sąlygas inovatyviems vaistams atsirasti rinkoje regi Liberalų sąjūdžio Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas, Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas.

Pasak jo, ES vidutiniškai sveikatos draudimo mokestis sudaro 11–12 proc. pajamų, Lietuvoje – apie 7 proc., vadinasi, tą susidarantį skirtumą žmonės dengia už sveikatos paslaugas mokėdami dar ir iš savo kišenės.

„Kita vertus, pas mus mokėjimų sistemoje yra iškeltos tvoros, pavyzdžiui, numatyta, kiek skirta lėšų operacijoms, kiek kitoms medicinos paslaugoms, kiek vaistams.

Bet onkologinių ir kitų lėtinių ligų atvejais daug daugiau pinigų reikia vaistams, o ne operacijoms, todėl ir reikia pakeisti tam tikras sritis – sujungti medikamentų ir aktyvaus gydymo krepšelius, kad konkrečiam ligoniui būtų galima skirti kuo geresnį gydymą“, – kalbėjo M.Gedminas.

Pasak jo, derėtų nepamiršti ir ekonominio naudingumo kriterijaus. Vertėtų inovatyvius vaistus pirkti kartu su Lenkija ir kitomis Baltijos šalimis ir už didelį kiekį gauti jų gamintojų nuolaidų. Ir derėtų remtis kitų šalių, pavyzdžiui, Vokietijos ar Lenkijos, rekomendacijomis, kokius inovatyvius vaistus kompensuoti, kad tas procesas pagreitėtų.

„Sistemos aktyvumu esu visiškai nepatenkintas, ir pacientai turi teisę būti nepatenkinti, todėl reikia vadybinių sprendimų, kad sveikatos draudimo pinigai pasiektų žmones, kurie juos sumoka.

Privalomojo sveikatos draudimo pinigai vis dar skirstomi socialistiškai, pavyzdžiui, trečias asmuo nusprendžia, kokiai gydymo įstaigai ir kiek skirti žmogaus sumokėtų mokesčių, kiek skirti vaistams.

Sveikatos draudimo modelį reikėtų liberalizuoti, kad pats žmogus nutartų, kam panaudoti dalį jo paties sumokėtų pinigų, o kitą dalį skirti retoms ir onkologinėms ligoms, daugybinėms traumoms gydyti.

Esu ir už papildomas mokestines priemones, kurios turėtų būti taikomos tabakui, alkoholiui, cukrui. Tam tikri produktai žaloja žmogaus sveikatą ir tam tikras mokestis – sudedamoji kainos dalis – turėtų patekti į sveikatos biudžetą.

Svarbiausia pradėti vertinti sveikatą, o politinių sprendimų reikia, kad pokytis įvyktų greičiau. Mes veikiame rinkos ekonomikos sąlygomis, išskyrus sveikatos politiką“, – tvirtino pašnekovas.