Viešoje erdvėje nuolat girdime svarstymus, kaip gelbėti į rimtą krizę judančią sveikatos sistemą. Ginčijamasi, ar verta skatinti į Lietuvą atvykti ir įdarbinti specialistus iš trečiųjų šalių. Daugiausia regionų savivaldos pagalba – bandoma išlaikyti išvykusius arba prarastus darbuotojus.
Tačiau šiandien norėčiau atkreipti dėmesį į dar vieną, visai šalia esantį sprendimą, apie kurį vis dar garsiai nediskutuojame. Tai profesinio mokymo sektoriaus panaudojimas šaliai kritiškai svarbių specialistų rengimui.
Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie dėl labai skirtingų priežasčių iškrito iš darbo rinkos. Pagal Užimtumo tarnybos duomenis, 2024 m. spalio 1 d. Lietuvoje buvo registruota apie 157,6 tūkst. bedarbių, kas sudaro apie 8,7% darbo jėgos. Be to, apie 24 tūkst. žmonių buvo įregistruoti kaip darbo rinkai besirengiantys asmenys, o tai rodo, kad kai kurie asmenys, nors ir nėra bedarbiai, dar nėra aktyviai įsitraukę į darbo rinką. Be abejo, toli gražu ne visi 157,6 tūkst. bedarbių galėtų, tačiau, tikėtina, kažkuri šių žmonių dalis, turėdama galimybę lengviau persikvalifikuoti, galėtų grįžti į darbo rinką ir tapti vertingais slaugytojų padėjėjais.
Antroji grupė, tai – vyresnio amžiaus asmenys, kurie dėl įvairių priežasčių buvo priversti pasitraukti iš darbo, bet dar turi pakankamai energijos ir noro prisidėti prie šalies gerovės. Didelė jų dauguma neranda tinkamo darbo. Skaičiuojama, kad Lietuvoje apie 60 tūkst. asmenų, kuriems daugiau nei 50 metų, šiuo metu yra bedarbiai. 2024 m. spalio mėnesio duomenimis, šioje amžiaus grupėje buvo net 59 918 žmonių, ieškančių, bet nerandančių darbo. Ši demografinė grupė susiduria su specifiniais iššūkiais grįžtant į darbo rinką, jiems dažnai reikalinga papildoma parama, tokia kaip karjeros konsultacijos ir įgūdžių tobulinimas. Ar tai būtų pensininkai, ar žmonės, kurie dėl šeiminių priežasčių ar sveikatos problemų iškrito iš darbo rinkos, tačiau yra pasirengę grįžti – jie gali tapti itin vertingi tiek sveikatos sektoriui, tiek ir jų pačių gerovei.
Nereikia pamiršti ir iš Lietuvos išvykusių emigrantų, kurie paliko šią šalį dėl geresnių galimybių užsienyje, tačiau nenustojo domėtis Lietuva. Grįžti jiems trukdo baimės, kad Lietuvoje neras darbo, tačiau turėdami pažadą, kad galės pakeisti kvalifikaciją ir planuodami, kad darbus turės, jie galėtų grįžti ir prisidėti prie slaugytojų padėjėjų trūkumo sprendimo.
Ištobulėjęs ir itin efektyviu tapęs profesinis mokymas, leidžia mums greitai ir kokybiškai parengti reikiamus specialistus, o tuo pačiu ir greitai išspręsti kritiškai svarbių specialybių trūkumo problemas. Pavyzdžiui, perkvalifikuoti suaugusius asmenis, parengti slaugytojo padėjėjo specialistus, mums užtrunka 6 mėnesius. Didelė dalis mokymo proceso yra skirta
praktiniam mokymui ir praktikai pas galimus ar būsimus darbdavius, todėl ligoninės gali išsibandyti atėjusius specialistus ir pasikviesti likti tuos, kurie jiems atrodo tinkami. Ypač, toks modelis yra tinkamas įgyvendinant mokymą pameistrystės būdu, kai jau mokymo metu asmenys yra įdarbinami ir mokosi darbo vietoje.
Profesinis mokymas – tai puikus tiltas žmonėms, norintiems iš naujo įsitvirtinti darbo rinkoje ir tuo pačiu padėti valstybei spręsti slaugytojų padėjėjų trūkumo problemą. Lanksčios mokymo formos, nuotoliniai mokymai ir praktika suteiktų galimybę žmonėms greitai įgyti reikiamą kvalifikaciją. Kokie veiksmai būtini, kad tai veiktų? Reikia lankstesnės, daug didesniam skaičiui žmonių prieinamos stojimo į profesines mokyklas sistemos ir tikslingo finansavimo modelių, kuri leis norintiems persikvalifikuoti asmenims įgyti naujų įgūdžių ir pereiti į slaugos padėjėjų sektorių gerokai paprasčiau.
Tokiu būdu laimėsim visi: tiek žmonės, grįžtantys į darbo rinką ir įgyjantys perspektyvų ir stabilų darbą, tiek valstybė, kuri ne tik taip prisidėtų prie socialinės integracijos, bet ir išspręstų esminį sektoriaus iššūkį – slaugytojų padėjėjų trūkumą. Svarbu ir tai, kad šis sprendimas gali suveikti gerokai greičiau nei ilgos ir sudėtingos diskusijos apie slaugytojų iš trečiųjų šalių atvežimą ir integraciją.
Tai, kas šiandien mums atrodo kaip krizė, gali tapti ir puikia galimybe. Lietuva turi puikią galimybę sugrąžinti žmones į darbo rinką ir sukurti švietimo sistemą, kuri būtų ne tik reagavimas į trumpalaikius iššūkius, bet ir investicija į ilgalaikį šalies išsivystymą bei gerovę. Pasitelkdami profesinį mokymą ir žmonių potencialą, galime išspręsti ne tik slaugytojų padėjėjų trūkumą, bet ir paskatinti ekonomikos augimą bei pakeisti daugybės žmonių gyvenimus.
Dr. Austė Kiškienė, Profesijų meistrystės centro („PMC Training“) direktorė
