Atėmė telefoną, lankyti uždraudė
„Situacija yra visiškai neeilinė. Manau, visi žmonės turi suprasti, kur gali atsidurti ir iš ten nebeištrūkti“, – portalui Lrytas sakė R.Vaičekauskytė.
Teisininkė socialiniuose tinkluose paviešino istoriją, kuri sukėlė diskusijų audrą, į įrašą sureagavo bemaž 2 tūkst. soc. tinklo vartotojų.
R.Vaičekauskytė pasakojo sulaukusi pagalbos šauksmo iš klientės, kurios skyrybų byla nagrinėjama teisme. Teisininkės teigimu, sausio 14 d. jos klientė per prievartą buvo uždaryta į Kauno klinikų psichiatrijos kliniką.
Eglė (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi) paaiškino, kad į Kauno klinikas atvyko duoti kraujo mėginį tyrimams. Tai turėjo būti rutininė procedūra.
Tačiau pasirodė gydytojai (Eglė vėliau supras, kad tai psichiatrai) paprašę pasirašyti sutikimą.
„Aš tą formą mačiau, joje nei sakinio nėra apie psichiatrijos kliniką ir uždarymą joje. Pasirašo. Kai supranta, kur ją išveda ir kur uždaro, parašo atsisakymą ją ten gydyti ir reikalauja išleisti iš ten. Neišleidžia. Juk suprantante, kad pabėgti iš ten neįmanoma“, – paaiškino R.Vaičekauskytė.
Pasak jos, Eglė kitą dieną dar spėjo į socialinius tinklus patalpinti įrašą, kuriame šaukėsi pagalbos, jame nurodė, kur yra uždaryta priverstiniam gydymui.
„Tai sužino medikai ir iš jos visam atima telefonus (...) Esą ji jų vidaus tvarką pažeidė, taip atriboja ją nuo viso pasaulio. Kiti pacientai (pati mačiau) vaikščioja su telefonais“, – antradienį rašė R.Vaičekauskytė.
Pasak jos, kai viskas prasidėjo, sausio viduryje ji pati lankėsi pas klientę.
„Spėju pabendrauti su atstovaujamąja, gauti įrodymus ir staiga įlekia gydytojos mojuodamos lapu, kad šią klientę uždrausta jau lankyti ir manęs niekas negalėjo čia įleisti (patys kalti, vidaus tvarkos bardakas akivaizdus), bet negirdi kas sakoma svarbiau – LR advokatūros 45 straipsnis, man privalo būti garantuota teisė bendrauti su klientais bet kokiomis aplinkybėmis. Grasinant apsauga ir policija mane tiesiog išmeta lauk“, – teigė teisininkė.
Teisėjo verdiktas – priverstinis mėnuo ligoninėje
Savo įraše R.Vaičekauskytė pabrėžė, kad gydytojai be asmens sutikimo, „psichiatrinėje“ laikyti ilgiau kaip 3 dienas negali, per 48 val., privalo kreiptis į teismą dėl leidimo pacientą toliau per prievartą laikyti 1 mėnesį (skaičiuojant nuo gydymo pradžios). Šiuo atveju buvo laikytąsi procedūrų.
„Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai, teisėja Audronė Levinskienė skubiai surengia bylos nagrinėjimą. Išreikalauju leisti posėdyje dalyvauti Klientei, nes Kauno klinikos melagingai nurodė, kad šis asmuo jau net nesuvokia teisminio proceso esmės ir kt. – absurdas. Ką tik žmogų mačiau – viską suvokia.
Įvyksta posėdis, kurio metu teisėja niekam neturi klausimų, paaiškinimą duoda pati klientė. Dedu maksimaliais pastangas išaiškinti teismui susidariusią situaciją. Iš kūno kalbos – akivaizdu, be manęs tai nieko nedomina. Nes šiai teisėjai (kitiems teisėjams nebūna toks) gydytojų žodis – šventas. Man – ne“, – rašė R.Vaičekauskytė.
Ji akcentavo, kad klientė nėra agresyvi, nekelia pavojaus aplinkai, turtui ir panašiai.
Pasak teisininkės, ir patys gydytojai to paneigti negalėjo. O tai juk esminė sąlyga, kai sprendžiama dėl priverstinės hospitalizacijos.
„Teisėjos nutartis – pratęsti priverstinę hospitalizaciją. Realiai be jokių tvirtų argumentų“, – teismo darbą komentavo R.Vaičekauskytė.
Neišleido į laidotuves
Priverstinai į ligoninę paguldytai Eglei netrukus teko dar vienas smūgis: moterį pasiekė žinia apie mamos mirtį.
Teisininkė pasakojo teikusi ne vieną prašymą, kad Kauno klinikos išleistų Eglę į laidotuves, bet nesulaukė jokio atsakymo. Tik po fakto atėjo pranešimas, kad leidimo neduoda.
„Mama palaidota, iš dukros atimta galimybė atsisveikinti. Akivaizdu, kad EŽTT (Europos žmogaus teisių teismas), manau, turės, ką šiuo klausimu Lietuvai pasakyti. Kaip pvz. įkalinti asmenys už sunkius nusikaltimus turi tokią teisę, o jai nebuvo sudaryta? Ką ji padarė Lietuvai, kad taip „bausti“ reikia?
Ir dabar prisėskite arba bent įsikibkite kur nors prašau – jos preliminari diagnozė net nepatenka į Sunkių ligų sąrašą patvirtintą sveikatos apsaugos ministro (tiesa, pati ministerija į nei vieną mano laišką neatrašė ir nereaguoja visai)“, – rašė R.Vaičekauskytė.
Nuosprendžio nuginčyti nėra kaip
Teisininkė skundėsi, kad procesai vyksta lėtai ir nesuteikiama galimybė įrodyti, jog Eglė į kliniką uždaryta nepagrįstai.
„Žmogus mėnesį neturi galimybės į teismo sprendimo peržūrėjimą, ar ligoninėje yra laikomas teisėtai“, – sakė R.Vaičekauskytė.
„Moteris yra palikta likimo valiai. Tuo metu jai per prievartą girdomi vaistai. Jeigu atsisakai, tada tave suriša ir suleidžia per prievartą. Kreiptis į nepriklausomus psichiatrus Lietuvoje nėra galimybės, įstatymas to nenumato. Dėl ekspertizės atlikimo teisme ir vėl – įstatymas to nenumato. Yra uždaras ratas, nėra kaip išsivaduoti“, – pasakojo teisininkė.
Pasak jos, pirmosios instancijos teismas suteikė Kauno klinikoms teisę į skundą atsiliepti per 14 dienų.
„Įsivaizduokite, jų atsiliepimas bus keli sakiniai, nes gydytojai neturi nieko naujo pasakyti ir tiek žinių“, – aiškino R.Vaičekauskytė.
Taigi, dėl to, kad delsiama, bylos nagrinėjimas Kauno apygardos teisme neprasideda, o Eglė priverstinai lieka klinikose.
„Įsivaizduokite, kas po mėnesio gali likti iš sveiko žmogaus po tokių stiprių vaistų priverstinio vartojimo“, – sakė teisininkė.
Kauno klinikos: pacientės šeima prašo privatumo
Kauno klinikų atstovai nurodė, kad šiuo atveju tik vykdo teismo nutartį, kuria yra įpareigotos taikyti priverstinį pacientės gydymą.
„Suprantame situacijos jautrumą, tačiau, atsižvelgdami į teisės aktų reikalavimus ir saugodami ypatingai jautrius pacientės sveikatos duomenis bei šeimos ir kitų artimųjų privatumą, plačiau pakomentuoti situacijos negalime. Visa reikalinga informacija perduota pačiai pacientei, teisėtiems pacientės atstovams ir teismui“, – rašoma Kauno klinikų atsakyme.
Jame taip pat nurodoma, kad priverstinė hospitalizacija taikoma, kai yra reali grėsmė, kad žmogus savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos sau ar aplinkiniams (LR civilinio kodekso 2.26 straipsnio 4 dalis).
Priverstinė hospitalizacija yra taikoma tik išimtinais atvejais, o sprendimą dėl jos taikymo, nutraukimo ar pratęsimo priima teismas. Priverstinės hospitalizacijos terminas, teismo sprendimu, yra mėnuo laiko, tačiau paciento būklė atidžiai vertinama kiekvieną dieną ir priimami atitinkami sprendimai dėl gydymo režimo keitimo.
2024 m. Kauno klinikose teismo sprendimu priverstinė hospitalizacija taikyta 12 pacientų.
„Dėl laikino pacientų išleidimo iš ligoninės svarsto gydytojų konsiliumas. Šiuo atveju dėl pacientės sveikatos būklės priimtas sprendimas nekeisti teismo sprendimu paskirto gydymo režimo. Apie priimtą sprendimą informuota pacientė, paciento atstovai ir teismas. Paciento teisės gali būti ribojamos (pavyzdžiui, apribotos galimybės naudotis asmeniniais daiktais) tik tuo atveju, jei savo veiksmais jis gali padaryti esminės žalos savo arba aplinkinių (pacientų, personalo) sveikatai, gyvybei ar turtui (Psichikos sveikatos priežiūros įst. 9 str. 3 punktas).
Norime pabrėžti, kad Kauno klinikos gavo oficialų pacientės dukros prašymą gerbti jos mamos ir šeimos privatumą ir asmens duomenų konfidencialumą bei išreiškė pagrįstas abejones, ar mamos atstovė pagal pavedimą tikrai veikia išimtinai dėl savo klientės interesų, ir ar toks situacijos viešinimas nepakenks gydymo rezultatams bei šeimos gerovei. Šeimos nariai pacientę ligoninėje lanko ir pretenzijų dėl mamai teikiamo gydymo neišreiškė“, – rašoma Kauno klinikų komentare.