Rimas Jankūnas. Ko verti krepšinio rungtynių komentarai, išsakyti jų nemačiusio futbolo trenerio?

2025 m. vasario 3 d. 16:08
Rimas Jankūnas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys, medicinos mokslų daktaras
Pasitaiko sporto žurnalistų, kurie komentuoja krepšinio rungtynes jų nematę. Pasitaiko kino kritikų, kurie diskutuoja apie filmus jų nematę. Tai nerimta. Bet medicinoje tai priimtina?
Daugiau nuotraukų (1)
Norintiems pasigilinti rekomenduoju panagrinėti nuorodas, kurias rasite šiame straipsnyje – tai leis pastebėti tikrąjį mokslą. Tada mažiau liks vietos marketinginiam „mokslui“, kuris brukamas, naudojantis žmonių nenoru gilintis. Norėtųsi, kad visi komentuojantys susipažintų su tekstu.
Gana biocheminio išsilavinimo? Straipsnis vadinasi „Gydytojus užrūstino tėvams skirta knyga“, bet pirmiausia pateikiama profesorės A. Žvirblienės nuomonė. Gerbiu jos mokslinę veiklą, tačiau skaitytojai klaidinami, nes prof. A. Žvirblienė nėra ir nebuvo gydytoja. Ji ir medicinos nėra studijavusi. Prof. A. Žvirblienė yra gamtos mokslų daktarė, baigusi biochemiją.[2]
Biochemija – tai mokslas, tyrinėjantis cheminius procesus gyvuose organizmuose, [3] o medicina – mokslinių žinių ir praktinių priemonių, skirtų žmonių sveikatai ir darbingumui saugoti bei stiprinti, gyvenimui ilginti, ligoms pažinti ir gydyti, sistema.[4]
To nesuvokdama buvusioji vyriausybė prisidėjo visuomenės klaidinimo ir blogiausio visame pasaulyje koronaviruso valdymo – būtent mūsų šalyje užfiksuota daugiausia pasaulyje perteklinių mirčių.[5] Didelė dalis didžiausios medicininės problemos ekspertų buvo be medicininio išsilavinimo. Vos viena taip vadintos Nepriklausomos ekspertų tarybos turėjo patirties klinikinių tyrimų srityje, bet ir ta anksčiau buvo Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos bausta už tyrimų tvarkos nesilaikymą.
Be medicininio išsilavinimo ir klinikinių tyrimų žinių sunku suvokti, kad imunologiniai rodikliai yra viena, o praktiniai rezultatai – kita. Ilgalaikio vakcinų poveikio duomenų mokslas beveik neturi, todėl mes galime daryti tik prielaidas.
Aš ne prieš vakcinas Mano pozicija vakcinų klausimu yra subalansuota ir atsargi, paremta mokslu, o ne gamintojų interesais. Matome, kaip verslas iš kailio neriasi, kad parduotų vaistus, maisto papildus ar ką tik norite. Nejaugi yra manančių, kad vakcinos yra išimtis, ir jų gamintojai nesiekia pelno?
Kad būtų aišku, kodėl turiu kompetenciją kalbėti apie vaistus, įskaitant vakcinas, trumpai prisistatysiu. Aš esu farmakologas, medicinos mokslų daktaras, dėsčiau farmakologiją daugybei Lietuvos medikų, vadovavau vaistų registracijai, klinikinių tyrimų ir vaistų saugumo priežiūrai Lietuvoje, dirbau Europos Komisijos ir Europos Tarybos komitetuose ir darbo grupėse. Vaistai, įskaitant vakcinas – tiesioginė mano kompetencijos sritis.
Suprantu gerbiamą buvusį kolegą iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Darių Varaškevičių, nes prieš 5 metus apie vakcinas ir aš galvojau panašiai kaip jis. Puikiai mokiausi universitete, prisimenu pagyrimą, kurį antrame kurse kadaise gavau imunologijos docentės, kai ji pasakė, kad koliokviumo metu kalbėdama su manimi jautėsi, tarsi bendrautų su sau lygiu. Imunologijos žinias teko gilinti ir vėliau, dar pernai vedžiau užsiėmimus studentams apie infekciją ir uždegimą. Vis dėlto keista, kai knygos neskaitęs dėstytojas aptarinėja ją su jos taip pat neskaičiusiais studentais. Esu tikras, kad jam ją perskaičius ir mums padiskutavus pozicijos suartėtų.
Daug neatsakytų klausimų Labiau pasigilinti į vakcinų klausimą mane paskatino vadinamoji koronaviruso pandemija. Tvirtai nusprendžiau nuo COVID nesiskiepyti, kai sužinojau, kad pagrindinis veiksmingumo rodiklis yra simptominės ligos rizikos sumažėjimas, o jo stebėjimas nutrauktas po nepilno pusmečio.[6] Tikiuosi, kad kiekvienas medikas sutiks, jog svarbiau žinoti kaip šie preparatai veikia mirties ir sunkių komplikacijų riziką. Abejoju ar daug knygos kritikų žino, pvz., kaip buvo apskaičiuotas plačiai reklamuotas 95 proc. koronaviruso vakcinų veiksmingumas.
2010 m. mokslinis žurnalas „Health Policy“ rašė, kad Pfizer“ yra „nuolatinis pažeidėjas“, vykdantis neteisėtą ir korumpuotą rinkodaros praktiką, papirkinėjantis gydytojus ir slepiantis nepalankius tyrimų rezultatus. Nuo 2002 m. bendrovei ir jos dukterinėms įmonėms buvo skirta 3 mlrd. JAV dolerių baudų. [7]
2009 m. Pfizer sutiko sumokėti 2,3 mlrd. dolerių – tai didžiausias Teisingumo departamento istorijoje susitarimas dėl sukčiavimo sveikatos priežiūros srityje siekiant išspręsti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės, kylančios dėl neteisėtos tam tikrų farmacijos produktų reklamos, klausimą. [8]
2021 m. Pfizer ir vaistų agentūros, nuslėpė atvejį, kai po Pfizer COVID vakcinos injekcijos mergaitė liko neįgali visam gyvenimui. Pažiūrėkime, ką papasakojo nukentėjusieji nuo COVID vakcinų susitikime su JAV senatoriumi Ron Johnson. [9]
Atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų metu (tokie tyrimai yra auksinis standartas, nes turi aukščiausią įrodomąją galią) mRNR „vakcinomis“ paskiepytų asmenų mirė daugiau negu neskiepytų, o nuo širdies ir kraujagyslių komplikacijų vakcinuotų mirė beveik pusantro karto daugiau negu nevakcinuotų (atitinkamai – 16 ir 11). Tiesa, šie skirtumai nepasiekė statistinio reikšmingumo lygmens, kadangi kontroliuojamoji fazė po kelių mėnesių buvo nutraukta.[10] Labai gaila, nes tai buvo unikalus šansas sužinoti tiesą. Deja, klinikinių tyrimų užsakovai jos vengė.
„Our World in Data“ duomenimis, pradėjus masinę vakcinaciją nuo COVID, mirtingumas padidėjo. 2020 m. (t.y. kol nebuvo COVID vakcinų) Lietuvoje užfiksuotos 2158 perteklinės mirtys milijonui gyventojų, 2021 m., kai buvo masiškai skiepijama – 3943, 2022 m. – 2464, 2023 m. – 1016.[11]
Perteklinės mirtys Lietuvoje milijonui gyventojų
Šį pastebėjimą patvirtina Norvegijos mokslininkų tyrimas. Išanalizavę 31 šalies duomenis jie nustatė, kad kuo daugiau vakcinuota nuo COVID 2021 m., tuo didesnis buvo perteklinis mirtingumas per pirmuosius devynis 2022 m. mėnesius. Vakcinacijos padidėjimas 1 proc. 2021 m. buvo susijęs su 0,105 proc. padidėjusiu mirtingumu 2022 m. (95 proc. PI, 0,075–0,134). Kontroliuojant šalutinius faktorius, ryšys išliko tvirtas.[12]
Kelios citatos iš anotacijos
– Šią knygą rekomenduoju gydytojams „ne kaip neginčijamą tiesą, bet kaip kitą nuomonę ir paskatinimą susimąstyti. Komercinis interesas yra didžiulis, tačiau medalis turi ir kitą pusę. Mes negalime prognozuoti pasekmių, kurios galėtų kilti, jei žmonės masiškai atsisakytų vakcinų, todėl šiame etape būtų išmintinga atsisakyti trijų aiškiai nereikalingų komercinių ir pradėti ilgalaikius tyrimus.“
– „Šios knygos tikslas – paskatinti susimąstyti ir paraginti etiškas, sąžiningas farmacijos kompanijas bei valstybės institucijas daryti ilgalaikius klinikinius vakcinų tyrimus palyginant poveikį bendrajam mirtingumui ir įvairių ligų rizikai, įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, autoimuninės ligas, alergines ligas, vėžį ir kt.“
Ar neverčia susimąstyti ši citata?
„Pradėjus masinės vaikų vakcinacijos programą, įvairiuose kaimuose buvo skiepijama po vieną dieną. Pavykdavo paskiepyti 80–85 proc. vaikų, jie būdavo stebimi toliau. Patikrinus duomenis vaikų, kurie mirė dėl įvairiausių priežasčių, beveik visada paaiškėdavo, kad jie neskiepyti. Mirties rizika paskiepytiems buvo 7 kartus mažesnė negu neskiepytiems!“
Norintiems daugiau sužinoti apie šį unikalų tyrimą, rekomenduoju Pietų Danijos Universiteto profesorių Peter Aaby ir Cristine Stabell Benn pokalbį, kuriame Peter Aaby pasakoja apie savo atradimą, kad vakcinos ne tik apsaugo nuo konkrečios ligos, bet ir turi įtakos kitų infekcijų rizikai, ir kodėl, norint paneigti vakcinų paradigmą, prireikė antropologo. [13]
Žmogus turi teisę rinktis, turėdamas visą – palankią ir nepalankią – informaciją Aš už teisę žinoti ir teisę rinktis turint visą – palankią ir nepalankią – informaciją. Tai pagrindinis bioetikos principas, vadinamas informuotu sutikimu, kuris gerbia žmogaus autonomiją. Šis principas atsirado Niurnbergo kodekse po nacių eksperimentų su belaisviais. Jis buvo perkeltas į pasaulinę medikų deklaraciją, geros klinikinės praktikos taisyklės, Europos Sąjungos teisę, Lietuvos Konstituciją ir įstatymus, bet pamirštas COVID laikotarpiu, kai milijardinius pelnus generuojantis vakcinų verslas pajungė savo interesams nemažą dalį politikų, žiniasklaidos ir net mokslo pasaulio.
Pabrėžiu, kad nemanau, kad knygoje „Auginu vaiką be skiepų“ viskas yra tiesa. Su kai kuriomis vietomis ir aš nesutinku. Tačiau tai yra moksliniais faktais ir šaltiniais pagrįsta, pagarbos verta nuomonė.
Taip pat abejoju ir kai kuriais dalykais, kuriuos apie vakcinas dėstomos universitetuose. Tikiuosi, kad mano parašyta anotacija padės skaitytojui susiorientuoti, paskatins susimąstyti, apsaugos nuo skubotų sprendimų abejojančius, o apsisprendusiems auginti vaiką be vakcinų padės tą daryti kiek įmanoma saugiau.
[2] https://www.gmc.vu.lt/mokslas/mokslininku-profiliai/dr-aurelija-zvirbliene
[3] https://www.vu.lt/studijos/stojantiesiems/bakalauro-studiju-sarasas/biochemija
[4] https://www.vle.lt/straipsnis/medicina/
[5] https://www.economist.com/graphic-detail/coronavirus-excess-deaths-tracker
[6] https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/34525277/
[7] https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/21532766/
[8] https://www.justice.gov/opa/pr/justice-department-announces-largest-health-care-fraud-settlement-its-history
[9] https://www.youtube.com/watch?v=6mxqC9SiRh8&t=1910s
[10] https://pubmed.ncbi.nlm.nih.gov/37163200/
[11] https://ourworldindata.org/coronavirus
[12] https://www.apjhs.com/index.php/apjhs/article/view/3017/1610
[13] https://www.youtube.com/watch?v=pZ5Ucv6SPnE

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2025 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.