„Gyvenu čia daugiau nei 50 metų, bet nieko panašaus nemačiau. Per 2 mėnesius buvau 17 laidotuvių. Žmonės bijo valgyti, gerti ir net išeiti į lauką“, – pasakojo vyras.
„Visas kaimas gyvena baimėje“
Staigios mirtys 3 tūkstančiams Badhalo kaimo gyventojų sukėlė sielvartą ir baimę dėl savo gyvybės. Košmaras prasidėjo 2024 m. gruodžio 7 d., kai susirgo Fazalas Hussainas, jo žmona ir keturi poros vaikai. Visi jie prieš tai lankėsi vestuvių šventėje.
Indiją gaubia vis didėjantis toksiškas smogas: oro tarša daugiau nei 50 kartų viršija PSO nustatytas ribas
Šeimos nariai pajuto stiprų pilvo skausmą, pasireiškė vėmimas ir mieguistumas. Per kelias dienas visi, išskyrus Fazalo žmoną, mirė. Iš pradžių kilo įtarimų dėl apsinuodijimo per vestuves patiektu maistu. Tačiau giltinė netrukus pasibeldė į kitos šeimos, kuri šventėje nedalyvavo, duris.
„Mano vaikai lankėsi tik mokykloje, – sakė 7 vaikų tėvas Mohammadas Rafiqas. – Dviems pasireiškė karščiavimas. Daviau jiems vaistų, tą vakarą jie atrodė geriau.“
Susiję straipsniai
Deja, per savaitę mirė 3 jo vaikai. Tuomet susirgo ir M.Rafiqo žmona, kuri slaugė vaikus ligos patale.
„Nepaisant visų aplinkybių, gydytojai jos būklės nevertino rimtai. Ją buvo galima išgelbėti, bet žmoną praradau“, – širdgėlą liejo vyras.
M.Rafiqas yra tarp maždaug 200 asmenų, kurie identifikuoti kaip turėję kontaktą su sergančiaisiais. Todėl vyras buvo perkeltas į karantinavimo centrą už maždaug 60 km nuo Badhalo. Tačiau M.Rafiqas jaučia baimę dėl likusios šeimos:
„O jeigu jiems kas nors atsitiks? Arba man? Kas pasirūpins mano šeima? Ši liga griauna gyvenimus. Visas kaimas gyvena baimėje, nežinodamas, kas bus kitas.“
Gyventojams uždraudė išvykti
Praėjus mėnesiui po 2 šeimų tragedijos, Fazalo svainis Muhammadas Aslamas per savaitę neteko 6 savo vaikų – jiems pasireiškė panašūs simptomai. Jo dėdę ir tetą liga pakirto tą pačią savaitę. M.Aslamo dukra Yasmeen Kouser mirė sausio 19 d. – tai paskutinė užregistruota mirtis kaime. M.Aslamas taip pat perkeltas į karantinavimo centrą.
Rasheedą Khaną supurtė tragedija, ištikusi jo kaimyną. „Mačiau, kaip jis vieną po kito prarado 6 savo vaikus, – sakė R.Khanas. – Mes nežinome, kas vyksta. Norint atskleisti tiesą, turi būti atliktas tinkamas tyrimas.“
Siekiant nustatyti ligos šaltinį, tirtas vanduo, maistas ir žmonių kraujo mėginiai. Tačiau nepavyko nustatyti jokios virusinės ar bakterinės infekcijos.
Tyrimai atskleidė pesticidų ir insekticidų pėdsakus vieninteliame vandens rezervuare, kuriuo naudojasi visas kaimas.
Todėl valdžios institucijos sausio 18 d. paskelbė Badhalą izoliuota zona bei įrengė kontrolės punktus keliuose į kaimą ir iš jo. Taip pat buvo uždrausti vieši ir privatūs susirinkimai, o maistą ir vandenį tiekia valdžia.
Įtariama mirčių priežastis
Šią savaitę Rajouri Vyriausybinės medicinos koledžo direktorius Amarjeetas Singhas Bhatia sakė, kad vieno iš mirusiųjų kraujo mėginyje aptiktas apsinuodijimas organiniu fosforu. Pasak jo, tikėtina, kad tai ir yra 17 „paslaptingų“ mirčių priežastis.
A.S.Bhatia teigė, kad į ligoninę paguldytiems pacientams buvo suleistos atropino injekcijos, gydymo rezultatai buvo teigiami. Atropinas dažniausiai naudojamas apsinuodijimui nuo organinio fosforo, įskaitant insekticidus, gydyti.
„Dar negavome oficialių rezultatų iš aukščiausio lygio laboratorijų, bet pasitelkėme bandymų ir klaidų metodą, kuris suveikė“, – per spaudos konferenciją praėjusią savaitę sakė A.S. Bhatia.
„Dviem pacientams skyrėme atropino kitais tikslais – širdies susitraukimų dažniui padidinti, jie išgyveno ir sveiksta“, – pridūrė jis, tačiau perspėjo, kad dar anksti daryti išvadas. Šiuo metu ligoninėje tebėra gydoma 11 pacientų.
Daugiau nei 200 vandens, maisto ir daiktų, pavyzdžiui, virtuvės reikmenų, mėginių buvo išsiųsta į laboratorijas, įskaitant Indijos medicinos tyrimų tarybą, Gynybos tyrimų ir plėtros organizaciją, Mokslinių ir pramoninių tyrimų tarybą, kad būtų galima ištirti cheminį užterštumą, tačiau vis dar laukiama rezultatų.
Žeria priekaištus valdžiai
Tuo metu žmonės kaime ir už jo ribų jaučiasi bejėgiai. Saira Begum, trijų vaikų mama, su šeima šeima dėl saugumo persikėlusi į Rajouri, kartoja, kad visi jaučia nerimą, kol laukia rezultatų.
„Kiekvieną kartą, kai mano vaikai sukosėja ar skundžiasi nuovargiu, mano širdis nusirita į kulnus. Bijome gerti vandenį iš savo namų. Kaip galime apsaugoti savo šeimas, kai net nežinome, kas sukelia šias mirtis? Naktimis negalime užmigti, vis bijome, kad mūsų artimiesiems kas nors gali nutikti. Norime atsakymų, bet atrodo, kad niekas nieko nežino“, – skundėsi moteris.
Kai kurie kaimo gyventojai pažėrė kritikos valdžios atsakui. „Kaimo padalijimas į zonas ir judėjimo apribojimas gali padėti tyrimui, bet dėl to mūsų gyvenimas tampa nepakeliamas“, – sakė Mohammadas Latifas.
„Dabar savo namuose jaučiamės kaip kaliniai. Turime pamaitinti savo gyvūlius, ir nors vyriausybės atstovai padeda, mes geriau žinome, kaip pasirūpinti savo ūkiu“, – skundėsi vyras.
Kaimo gyventojai toliau laukia atsakymų.
„Norime, kad šis košmaras pasibaigtų, – sakė Ghulamas Khanas. – Norime, kad mūsų vaikai augtų saugiame ir ramiame kaime, o ne ten, kur kiekviena diena atrodo kaip paskutinė. Mums reikia kažko, kas padėtų suprasti, kas vyksta. Anksčiau ši vieta buvo kupina džiaugsmo, o dabar – liūdesio. Norime vėl rasti ramybę“.
„Mes nežinome, kaip apsisaugoti, – pridūrė Talibas Hussainas. – Tai ne tik mirties, bet ir kažko nežinomo baimė, ir dėl to ji tokia siaubinga.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.