Skaičiuojama, kad iki 2032 m. bendrosios praktikos slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų skaičiaus trūkumas gali pasiekti atitinkamai beveik 4 700 ir 3 000, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dauguma šiuo metu dirbančių bendrosios praktikos slaugytojų yra pensinio amžiaus ir, nors slaugytojus rengiančios aukštosios mokyklos sulaukia didelio susidomėjimo, jaunų specialistų šalies poreikiams išlaikyti nepavyksta – daug absolventų dėl mažo darbo užmokesčio ir didelių darbo krūvių renkasi emigruoti. Profesinės mokyklos, ruošiančios slaugytojų padėjėjus, šiuo metu didelio susidomėjimo irgi nesulaukia.
Diskusijos, kad siekiant išvengti krizės slaugos sektoriuje, reikėtų skatinti specialistų iš trečiųjų šalių atvykimą ir įdarbinimą, vis garsesnės. Ir čia pats laikas atsakyti į svarbų klausimą: ar dabartinis teisinis reguliavimas leistų sėkmingai įgyvendinti tokį sprendimą?
Pokyčiai migracijos politikoje
Nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo pakeitimai:
– trūkstamų profesijų sąrašas neteko galios;
– nebeliko Užimtumo tarnybos sprendimų, nustatančių, ar užsieniečio darbas atitinka Lietuvos darbo rinkos poreikius.
Tai reiškia, kad visiems trečiųjų šalių piliečiams taikomos vienodos leidimo laikinai gyventi gavimo ir įsidarbinimo sąlygos – nebelieka profesijų skirstymo pagal ekonomines veiklos sritis ir skirstymo tarp trūkstamų profesijų ir kitų profesijų.
Dėl aukštos kvalifikacijos darbuotojų priėmimo „mėlynosios kortelės“ pagrindu, kuriuo ir galėtų kreiptis bendrosios praktikos slaugytojai, reikšmingų pokyčių nebuvo.
Kvotų taikymas
Pagal dabartinę tvarką nustatoma bendra kvota užsieniečiams, atvykstantiems dirbti pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 44 str. 1 d. 2 p., t.y. darbo pagrindu, kuriuo galėtų kreiptis slaugytojų padėjėjai. Kalendoriniams metams kvotą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, atsižvelgdamas į Užimtumo tarnybos siūlymus ir derindamas su vidaus reikalų ministru (beje, kvota negali būti didesnė negu 1,4 procento Lietuvos nuolatinių gyventojų skaičiaus dydžio, paskelbto praėjusių kalendorinių metų liepos 1 d.).
Nustatyta kvota šiems, 2025 metams, – 24 830 užsieniečių (ji mažesnė nei praėjusiais metais).
Visgi jei kvota išnaudojama, leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu galima gauti dar dviem būdais:
i) darbdavys įsipareigoja mokėti ne mažesnį negu 1,2 naujausio paskelbto kalendorinių metų vidutinio mėnesinio BDU dydžio (šiuo metu 2 416, 56 Eur (bruto)); arba
ii) užsieniečio profesija įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą ir jam numatoma mokėti ne mažesnį nei 1 BDU (2 013,80 Eur (bruto)) atlyginimą.
Kadangi slaugytojo padėjėjo profesija nėra įtraukta į aukštą pridėtinę vertę kuriančių profesijų, kurių darbuotojų trūksta, sąrašą, išnaudojus kvotą, darbdaviams, norintiems įdarbinti užsienietį, tektų mokėti 1,2 BDU darbo užmokestį. Remiantis viešais darbo skelbimo duomenims, šiuo metu rinkoje slaugytojo padėjėjo darbo užmokestis siekia nuo 1100 iki 1800 Eur (bruto).
Įdarbinimo tvarka ir iššūkiai
Bendrosios praktikos slaugytojui kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi „mėlynosios kortelės“ pagrindu, darbdavys turėtų:
– įsipareigoti įdarbinti ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;
– mokėti 1,5 BDU darbo užmokestį (t.y. ne mažiau nei 3 020, 70 Eur (bruto)).
Remiantis viešais darbo skelbimų duomenims, šiuo metu rinkoje bendrosios praktikos slaugytojo darbo užmokestis siekia nuo 1 500 iki 2 500 Eur (bruto). Taigi, trečiosios šalies piliečiui tektų mokėti ženkliai daugiau, siekiant jį pasisamdyti.
„Mėlynosios kortelės“ gavimas yra tik viena iš procedūrų, kurias reiktų atlikti trečiosios šalies piliečiui, norinčiam įsidarbinti bendrosios praktikos slaugytoju. Svarbu tai, kad tokia profesija yra reglamentuota, todėl taikomi specialūs reikalavimai, numatyti teisės aktuose.
Teisę verstis bendrąja slaugos praktika turi asmuo:
i) Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs bendrosios praktikos slaugytojo profesinę kvalifikaciją; ir
ii) turintis Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotą ir galiojančią bendrosios slaugos praktikos licenciją verstis bendrąja slaugos praktika.
Remiantis teisės aktais, bendrosios praktikos slaugytojo profesinė kvalifikacija įgyjama aukštojoje mokykloje baigus mokslus pagal slaugos studijų programą. Todėl užsienyje įgyta slaugytojo profesinė kvalifikacija pirmiausia turi būti pripažįstama Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
Be įprastai privalomų dokumentų, kuriuos reikia pateikti bendrosios slaugos praktikos licencijai gauti, kaip nustato LR sveikatos apsaugos ministro patvirtintos taisyklės „Dėl Slaugos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, užsieniečiui taikomi papildomi reikalavimai pateikti dokumentą, patvirtinantį, kad valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus reikalavimus.
Asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems diagnostikos, gydymo ar profilaktikos darbą, taikoma antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija.
Pažymėtina, kad antroji valstybinės kalbos mokėjimo kategorija atitinka lietuvių kalbos mokėjimo B1 lygį, o tai yra gana aukštas lygis, kurį turintis asmuo turėtų gebėti suprasti sakytinius ir rašytinius tekstus žinomomis temomis, kalbėti įvairiomis kasdienio gyvenimo ir darbo temomis, paaiškinti nuomones ar planus, gebėti pildyti tipinių dokumentų formas, rašyti trumpus tekstus kasdienio gyvenimo bei darbo temomis ir kt.
Tuo tarpu slaugytojo padėjėjo veikla nėra reglamentuota, tačiau kalbos reikalavimas išliktų, o kreipiantis dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo darbo pagrindu, darbdavys turėtų:
– įsipareigoti įdarbinti pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą (darbo laiko normos reikalavimas įsigaliojo nuo 2024 m. liepos 1 d.).
– užtikrinti, kad užsienietis turi kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus ir bent vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius trejus metus (šis reikalavimas netaikomas, jei mokamas bent 1 BDU atlyginimas).
Nors procesas šiek tiek sutrumpėjo, nes nebereikia kreiptis į Užimtumo tarnybą dėl sprendimo priėmimo, tačiau leidimo laikinai gyventi išdavimo procesas darbo pagrindu ne visais atvejais gali vykti sklandžiai. Be to, sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali užtrukti net iki 3 mėnesių, kreipiantis bendrąja tvarka. Trečiųjų šalių pilietis pradėti dirbti gali tik gavęs leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu.
Prognozė nepalanki
Taigi nors trečiųjų šalių specialistų pritraukimas galėtų būti viena iš išeičių sprendžiant bendrosios praktikos slaugytojų ir padėjėjų trūkumą Lietuvoje, dabartinis reguliavimas kelia rimtų iššūkių.
Nustatytas aukštas darbo užmokestis, bendrosios praktikos slaugytojų kvalifikacijos pripažinimas, bendras kvotų skaičius atvykstantiems dirbti trečiųjų šalių piliečiams darbo pagrindu bei sudėtingas leidimo laikinai gyventi išdavimo procesas, kuris būtų taikomas slaugytojų padėjėjams, kartu su aukštu valstybinės kalbos reikalavimo taikymu slaugos specialistams, apsunkintų užsieniečių įsidarbinimą Lietuvos sveikatos sektoriuje. Dėl šių priežasčių Lietuvos sveikatos priežiūros sektoriui gali būti sudėtinga remtis vien trečiųjų šalių piliečių įdarbinimu kaip problemos sprendimo būdu.