Atsižvelgiant į labai platų pokovidinio sindromo apibrėžimą, apžvalgoje daugiausia dėmesio skirta tiems tyrimams, kuriuose taikyta Pasaulio sveikatos organizacijos klinikinio „ilgojo COVID-19“ atvejo apibrėžtis.
6 tyrimai parodė statistiškai reikšmingą pokovidinio sindromo rizikos sumažėjimą, jei žmogus pasiskiepijo nuo COVID-19.
Tačiau vis dar trūksta duomenų apie tai, ar skiepijimas sumažina pokovidinio sindromo simptomų trukmę arba jo išsivystymo riziką vaikams, paaugliams ir asmenims su susilpnėjusiu imunitetu.
„Svarbi šios apžvalgos išvada yra ta, kad skiepijimas ne tik apsaugo nuo sunkių ūmių ligos padarinių pandemijos metu, bet ir gali padėti sumažinti reikšmingų ilgalaikių padarinių riziką“, – sakė ECDC Kvėpavimo takų virusų ir legionelių skyriaus vadovas Edoardo Colzani.
ECDC anksčiau atlikta apžvalga parodė, kad pokovidinio sindromo simptomų paplitimas buvo dažnesnis tarp tų pacientų, kurie sirgo sunkesne COVID-19 ligos forma.