Bet eilės pas gydytojus, regis, nemažėja, tad grįžtama prie diskusijų, ar nereikėtų apmokestinti siuntimo pas gydytojus. Svarstoma, kad tai ne tik labiau drausmintų pacientus, bet ir įlietų papildomų pinigų į sveikatos sistemą. Jau dabar sveikatos sistema nėra nemokama. Prisimokame už kraujo tyrimus, medikamentus, palatas, instrumentinius tyrimus ir net operacijas.
Vilniaus rajono poliklinikos vadovas ir premjero patarėjas Evaldas Navickas sako, kad tokia situacija, kai pas medikus tenka praverti piniginę, susiformavo istoriškai, pasinaudojant įstatymų landomis.
„Kai nėra reglamentavimo, atsiranda labai išmintingų žmonių, kurie atranda įvairias spragas“, – „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ sakė E.Navickas.
Pas gydytojus patekti bus lengviau: štai kas keisis pacientams
Lietuvoje net susidarė neįprasta situacija – pacientai iš savo kišenės sumoka daugiau nei turtingesnėse šalyse.
„Mes esame tarp lyderių, ne gerąja prasme, visoje Europos Sąjungoje, iš asmens ūkio papildomai mokame virš 30 proc. už tai, ką Konstitucija garantuoja mums nemokamai“, – pastebėjo E.Navickas.
Susiję straipsniai
Jis dėstė, kad viešasis medicinos sektorius nėra išnaudojamas efektyviai, esą turima infrastuktūra užimta tik 60 proc. Brangi medicinos įranga nupirkta, tačiau ji dažnai stovi neįjungta.
„Konkretus pavyzdys: žiemos metu važiuoju pro Santaros klinikas, 15 val. jau sutemę, konsultacinės poliklinikos languose jau tamsu – visi išėję namo arba dirbti privačiai“, – sakė E.Navickas.
Keista situacija: paciento gydymas – nuostolis ligoninei
Lietuvos medikų sąjūdžio (LMS) vadovė Auristida Gerliakienė antrino, kad pacientų eilių klausimą išspręstų resursų subalansavimas. Tiesa, lėšų medicinos sektoriuje trūksta. Tai akivaizdu, nes liūto dalis iš ligoninių biudžeto atiduodama atlyginimams.
Pasak A.Gerliakienės, turėtų būti aiškiau nustatyta, kokiais atvejais iš paciento galima paprašyti mokėti papildomai.
„Mūsų pozicija, kad priemokos, jei yra PSDF finansavimas, netinka. Tačiau papildomos finansavimo sistemos yra būtinos. Tai yra akivaizdu. Tiek viešajame, tiek privačiame sektoriuje“, – sakė LMS vadovė.
Tačiau kita problema, kad už tam tikras medicinos paslaugas, jos manymu, įstaigos gauna nepakankamą apmokėjimą iš valstybės.
Ji pateikė pavyzdį: iš PSDF už skubią pagalbą mokami 27 eurai, kai reali kaina siekia 83 eurus.
„Pas mus skyriuje kalba, kad dirbant su odos operacijomis, šalinant melanomas ir kitokius navikus, kuo daugiau dirbi, tuo nuostolingiau yra ligoninei, nes apmokėjimas yra per mažas. Taip negali būti“, – sakė A.Gerliakienė.
„Šiai dienai ligonių kasos negali aiškiai pagrįsti savo kainodaros. Labai laukiame, kad būtų matoma, iš ko susidaro paslaugos kaina.
Girdžiu, atkakliai kartojama, kad sveikatos sistema nėra ūkio šaka. Bet aš niekaip negaliu tuo patikėti. Šiais laikais tai yra ūkio šaka, kuri veikia pagal tuos pačius dėsnius. Kada nėra reguliacijos, vietoj to, kad būtų protingos tam tikrų paslaugų kainos, yra NEPas, yra visiškas klondaikas – ima, kas nori, ką nori ir kaip nori“, – pasakojo A.Gerliakienė.
Užsienyje įprasta susimokėti
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prieš kelias dienas paskelbė teikianti įstatymų pakeitimus, kurie turėtų užtikrinti, kad iš pacientų nebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Tačiau, jeigu žmogus norės patekti pas gydytoją greičiau? Jeigu nebus teisėtų būdų, ar tai neskatins kyšių?
„Mus dabar gąsdina, jeigu kažką uždrausime, nebus galimybės apeiti eilės, kažkas ieškos pažįstamų, eis su vokeliu ir panašiai. Netikiu.
Turiu savo šeimoje jaunus medikus. Jie turi valios grąžinti tuos dalykus, jeigu jie netyčia atsiduria pas juos“, – teigė E.Navickas.
A.Gerliakienė pasakojo, kad Danijoje vizito pas gydytoją mokestį moka tik lėtinių ligų neturintys suaugę žmonės, kurie pas mediką ateina profilaktiškai. Mokesčio už apsilankymą dydis – apie 30 eurų.
„Ten reguliavimas yra socialiai atsakingas. Manau, galima tą daryti (...) Yra papildomas sistemos finansavimas, kuris leidžia jai atsigauti. Nes jei mes tik blokuojame ir nieko neleidžiame, sistema siurbia... Manau, kyšiai turi šansų grįžti“, – įspėjo A.Gerliakienė.
„Pavyzdžiui, estai yra pasidarę. Netgi stacionare, man atrodo, 5 eurai yra papildomas mokestis už dieną. Ir nieko – nesugriuvo sistema“, – pridūrė ji.
Lietuviai pas gydytojus eina per dažnai?
Tačiau A.Navickas patikino, kad mokestis už vizitą nespręstų eilių pas šeimos gydytojus problemos.
Vidutiniškai vienas Lietuvos gyventojas pas šeimos gydytoją apsilanko net 5 kartus. ES vidurkis – 3 kartai. Dar ryškesni skirtumai, jei žiūrima, kaip dažnai šalies gyventojai mina gydytojo specialisto slenkstį.
„Mes labai stipriai iššokame iš bendro konteksto. Vėlgi galima kalbėti, kaip šeimos gydytojas atlieka savo pareigas. Čia vėl diskutuojama, kad šeimos gydytojas padaromas siuntimų rašytoju. Jeigu jie daugiau laiko skirtų pacientui, jei kai kurios lėtinės ligos būtų perspėtos ir prevenciškai atliekamos tam tikros priemonės, nebūtinai gydymas.
Būtų sportas, mityba ir t.t., kas dabar po truputį vyksta, bet labai lėtai, tai, manau, viso to (dažnų apsilankymų pas gydytojus, red. pastaba) nereikėtų“, – sakė E.Navickas.