„Vedame intensyvias derybas. (...) Kitą savaitę planuojame išeiti į tam tikrą bendradarbiavimo susitarimą. Siekiame sutarti dėl bendradarbiavimo keliose kryptyse“, – po trečiadienį vykusio uždaro Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdžio žurnalistams teigė krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas.
Viceministro teigimu, taikos metu Lietuvos sveikatos apsaugos sistema yra išvystyta pakankamai gerai. Todėl, anot jo, šiuo metu reikia dirbti ties pasiruošimu galimoms grėsmėms.
„Lietuvoje turime pakankamai gerai išvystytą sveikatos apsaugos sistemą, kuri taikos metu yra tikrai pakankamai išplėtota regioniniu ir valstybės lygmeniu. (...) Yra tam tikrų iššūkių – infrastruktūrinių, organizavimo, regionuose, paslaugų teikimo. Tačiau, žiūrint per krizės, konflikto prizmę, kol kas žemėlapis, kuris atliepia plačią sveiktos apsaugos infrastruktūrą ir jos išplėtojimą valstybėje, yra pakankamai geras“, – kalbėjo viceministras.
„Kitas klausimas – kiek mes gebėtume pasiruošti veikti skirtinguose scenarijuose? Tie scenarijai daugumoje atvejų yra susiję su tam tikrais sutrikdymais dėl vandens, dėl elektros, dėl ryšio, dėl tiekimo. Būtent šioje vietoje yra rengiami planai ir planuojamos investicijos“, – nurodė jis.
Sveikatos apsaugos ministerija: nereikia turėti iliuzijos, kad viskas yra blogai
Savo ruožtu uždarame komiteto posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos ministrės patarėjas Skirmantas Krunkaitis tikina – pasiruošti visiems scenarijams nėra įmanoma.
„Iššūkiai yra nevienodi. Gali būti plataus masto karas, gali būti hibridinis karas, gali būti tiesiog ekstremali situacija. Gali būti įvairių scenarijų. Didžiajai daliai esame pasiruošę, nereikia turėti jokios baimės ir iliuzijos, kad viskas yra blogai. (...) Tačiau, jeigu kalbėti apie blogiausią scenarijų, nė viena valstybė tam nėra pasiruošusi iki galo“, – žurnalistams kalbėjo S. Krunkaitis.
„Niekada negali būti pasiruošęs iki galo, tačiau egzistuoja tam tikra logika, padiktuota karinio parametro. Remiantis ja, formuojame ligoninių tinklą, į kurį reikėtų prioriteto tvarka investuoti. Pradžiai turime nusimatyti, į kur turi krypti mūsų dėmesys, nes kitu atveju išsibarstysime ir neturėsime jokio reikšmingo efekto. (...) Matome gydymo įstaigas, kurios yra proaktyvios ir aktyvios, dėl to galima daryti prielaidą, kad jos yra geriau pasiruošusios. Kitos veikia senesniu modeliu, reaktyviai, be proaktyvaus judesio“, – aiškino ministrės patarėjas.
ELTA primena, kad vasario pradžioje sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė teigė, kad šalies sistema nėra pasirengusi karinėms, hibridinėms ir civilinėms grėsmėms. Todėl, anot jos, itin daug dėmesio numatoma skirti infrastruktūros, žmogiškųjų išteklių, kompetencijų stiprinimui ir visos sistemos valdymo pasirengimui.
Tuo metu Jaunųjų gydytojų asociacijos užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvos medikų pasirengimu suteikti pirmąją pagalbą ekstremalių situacijų metu visiškai pasitiki tik 2 iš 10-ies šalies gyventojų.
Praėjusią savaitę į Lietuvą iš Ukrainos taip pat grįžo keturi Klaipėdos universiteto ligoninės medikai. Ministerijos iniciatyva Ukrainoje stažavęsi gydytojai mokėsi dirbti karo sąlygomis. Šią sukauptą patirtį žadama perduoti kolegoms regionuose.
SAM nurodė, kad siekiant gerinti situaciją, iki 2027 m. numatyta apmokyti veikti krizės sąlygomis apie 6 tūkst. sveikatos sektoriaus specialistų.