„Reiškiame didelį susirūpinimą dėl kylančių grėsmių šalies sveikatos sistemai. <...> Esame priversti atkreipti Jūsų visų dėmesį į tai, kad minimos ir garsiai pristatytos priemokų naikinimo iniciatyvos yra ne kas kita, o tik šalies piliečių pasirinkimo teisių ribojimas, o tiksliau – galimybės gauti greičiau reikiamą medicinos pagalbą, įsigyti tinkamesnį protezą, implantą ar akies lęšiuką, atėmimas iš jų“, – teigiama nerimą keliančiame laiške.
Anot dr. Laimučio Paškevičiaus, Lietuvos gyventojų teisę už geresnės kokybės paslaugas primokėti savomis lėšomis gina Lietuvos Respublikos Konstitucija, o prieš siūlomus pakeitimus pasisakė ne viena pacientų organizacija, taip pat Lietuvos medikų sąjūdis.
„Teikiamų įstatymų pakeitimų įgyvendinimas gražintų Lietuvos mediciną atgal į sovietmiečio laikus, kuomet už galimybę greičiau gauti medicinos paslaugą, pažangesnį ištyrimo ar gydymo būdą, geresnę palatą, tinkamesnį protezą, implantą ar akies lęšiuką medikams vėl būtų susimokama nelegaliai „vokeliuose“, o geresnė sveikatos priežiūra taptų „išrinktųjų“ privilegija, o ne visuotine teise. Tai neabejotinai dar labiau išplėstų korupcijos ir šešėlio apimtis, nes šiuo metu skaidriai ir oficialiai apmokamų paslaugų lėšos, siekiančios ne vieną dešimtį milijonų eurų, persikeltų į šešėlį. Be to, tai dar labiau prailgintų medicinos paslaugų laukimo eiles bei pagilintų visuomenės grupių socialinę atskirtį, kas neatitinka įgyvendinamos gerovės valstybės koncepcijos, vizijos, principų ir nuostatų“, – dėstoma kreipimesi.
Pas gydytojus patekti bus lengviau: štai kas keisis pacientams
Privačios medicinos įstaigų asociacijos vadovo teigimu, atėmus iš Lietuvos piliečių teisę oficialiai prisimokėti už geresnes bei papildomas paslaugas, didės apkrovos viešojo sektoriaus gydymo įstaigose, jose dirbantiems medikams išaugs darbo apimtys ir krūvis, didės eilės paslaugoms, nukentės paslaugų kokybė.
„Siūlomi ribojimai pažeidžia konstitucinę ūkinės veiklos laisvę, mažina reguliacinį stabilumą ir investuotojų pasitikėjimą valstybe. Staigus reguliavimo keitimas kelia grėsmę jau atliktoms investicijoms, stabdo plėtrą, mažina paslaugų kokybę ir neabejotinai lems aukštos kvalifikacijos gydytojų bei slaugytojų nutekėjimą į užsienio šalis“, – sako dr. L. Paškevičius.
Susiję straipsniai
Laiške rašoma, kad siūlomi pakeitimai, parodo ne pacientų galimybės pasirinkti brangiau kainuojančias paslaugas, medžiagas ar procedūras, sumokant kainų skirtumą, problemą, bet tam tikrų sveikatos priežiūros valstybės institucijų nenorą ar gebėjimo stoką tai administruoti – nustatyti aiškias tvarkas, užtikrinti jų laikymosi priežiūrą ir kontrolę. „Visgi tokia situacija atskleidžia ne asmenų teisės primokėti už brangesnes paslaugas ydingumą, o aiškaus reglamentavimo, veiksmingos priežiūros ir kontrolės stoką“ – rašoma laiške.
Privatūs sveikatos paslaugų teikėjai taip pat nurodo, kad yra pasirengę „pristatyti planą ir pateikti siūlymus, kaip sukurti aiškią, skaidrią ir teisingą iš dalies ar pilnai apmokamų sveikatos priežiūros paslaugų reglamentavimo, jų teikimo priežiūros bei kontrolės tvarką“, užtikrinančią pacientams teisę pasirinkti jiems tinkamiausią gydymą, sumokant kainos skirtumą už brangesnes paslaugas ar medžiagas, laikantis konstitucinės valstybės principų bei nepažeidžiant žmogaus teisių.
Privačių gydymo įstaigų teigimu, rengiant įstatymų pakeitimus, nevyko joks socialinis dialogas su socialiniais partneriais – pacientais, medikais, gydymo įstaigų atstovais – projektas buvo parengtas už uždarų durų, neįvertinus jo potencialios žalos visoms šioms grupėms, t.y. visai sveikatos priežiūros sistemai.
„Sprendimai dėl esminių pokyčių sveikatos priežiūros sektoriuje turi būti priimami įvertinus visų suinteresuotų šalių nuomones, o ne vienašališkai priimant sprendimus, neįvertinus jų keliamų rizikų“, – pabrėžiama laiške.
SAM pristatytos įstatyminės iniciatyvos, kuriomis bandoma atimti iš Lietuvos gyventojų teisę pasirinkti pasitarus su gydytoju, jiems tinkamiausias, aukštesnio kokybės standarto medicinos paslaugas ar priemones, apmokant kainos skirtumą tarp bazinių (ligonių kasų apmokamų) ir faktinių kainų ir taip prisidėti asmeninėmis lėšomis prie savo sveikatos priežiūros, sulaukė negailestingos kritikos ir iš eilės šalies pacientus bei medikus vienijančių organizacijų.
Anot jų, tokios iniciatyvos yra ne tik ydingos Lietuvai, pažeidžia LR Konstituciją, bet ir jų atstovaujamų visuomenės grupių teises bei interesus, jos net nebuvo derintos su jomis.
LR Konstitucinis teismas dar 2013 – 2014 metais yra pasisakęs, kad Lietuvos piliečių teisių ribojimas, apsimokėti patiems kainų skirtumą ar kitas paslaugas prieštarauja LR Konstitucijai. Nuo to laiko nepasiteikė nei pagrindinis šalies įstatymas – Konstitucija, nei įstatymų atitikimą jam vertinančio Konstitucinio teismo priimti nutarimai bei išaiškinimai.