Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Jelenos Čelutkienės, buvo būtina reaguoti į kritinę situaciją viešajame medicinos sektoriuje.
„Nacionalinėje sveikatos sistemoje turime tiek viešas, tiek privačias įstaigas. Jau keletą metų stebima sąveikos tarp šių įstaigų dinamika. Bet šiandien turime pripažinti, kad priėjome tokio rimto disbalanso, kad tikrai trinka paslaugų prieinamumas daugeliui mūsų pacientų“, – praėjusią savaitę surengtoje spaudos konferencijoje sakė J.Čelutkienė.
Ji tęsė, kad daugelyje viešųjų medicinos įstaigų yra nusidriekusios ilgos pacientų eilės. Viceministrės teigimu, tam įtakos turi medikų pasiskirstymas – nemažai gydytojų dirba privačiose klinikose.
J.Čelutkienė pabrėžė, kad pagal šiuo metu galiojantį įstatymą privačioms įstaigoms lieka erdvės piktnaudžiauti ir tą pačią paslaugą apmokestinti du kartus.
„Privačiose įstaigose nė vienas pacientas neišgirs žodžio „priemoka“. Atėjęs su siuntimu į privačią įstaigą jis išgirs, kad paslauga kainuoja 70 arba 90 eurų. Daugelyje tų įstaigų siuntimas neturi įtakos paslaugos kainai. Tai reiškia, kad nėra teisingai vykdoma sutartis su Ligonių kasa“, – permainų būtinybės priežastis paaiškino J.Čelutkienė.
„Jokio papildomo mokesčio už tą paslaugą, už kurią jau sumokėjo valstybė, neturi būti. Toks yra mūsų pasiūlymas. Galvojame, kad jis turėtų teigiamai paveikti eiles gydymo įstaigose“, – pridūrė ji.
O kiek lietuviai permoka už sveikatos paslaugas? Pasak J.Čelutkienės, tikslios informacijos nėra, įmanoma pateikti tik minimalius skaičius.
„Informacijos trūkumas yra susijęs su tuo, kad, deja, privačios įstaigos ne visada ir ne viską deklaruoja. Manome, kad matome, galbūt, tik aisbergo viršūnę.
Privačios įstaigos deklaravo, kad gydytojų specialistų konsultacijoms pacientai primokėjo 22 mln. eurų. Bet manome, kad tai nėra tikrasis skaičius“, – sakė J.Čelutkienė.
Ligoninės vadovas: gyvename gyvulių ūkyje
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius pritarė SAM iniciatyvai.
„Mes – ir gydymo įstaigos, ir pacientai – šiandien gyvename tam tikrame gyvulių ūkyje. Pacientams, kai jie serga, ieško pagalbos, yra sakoma: „Žinote, jums reikės mokėti papildomai.“ Pacientams nėra lengva susigaudyti, ar jie turi mokėti, ar valstybė viską kompensuoja, ar tik dalį.
Tokiu būdu pacientai yra pastatomi į sudėtingą situaciją, kai jiems nėra aišku ir iš jų galima prašyti papildomo apmokėjimo, nors iš tikrųjų mūsų Ligonių kasa yra paskaičiavusi įkainius. Taip, jie nustatyti vidurkio principu, bet iš esmės padengia gydymo, diagnostikos, paslaugų teikimo sąnaudas“, – prieš priemokas pasisakė R.Jurkevičius.
Dėl dabartinės situacijos, jo nuomone, privačios klinikos turi geresnes sąlygas nei valstybinės, nes už tą pačią paslaugą gauna lėšų ir iš PSDF, ir iš paciento kišenės. Dėl to privatininkai pajėgia medikams pasiūlyti didesnes algas.
„Sveikatos sistemoje mes turime ribotą kiekį gydytojų ir slaugytojų, jų taip greitai neatsiranda. Be jų, vien pastatais, vien įranga, mes nesugebėsime išgydyti pacientų. Sveikatos sistemai reikia taisyklių, pagal kurias žaistume visi vienodai“, – sakė R.Jurkevičius.
Pasak jo, nesąžininga, kad vieni gyventojai iš mokesčių mokėtojų lėšų apmokamas paslaugas gali gauti greičiau nei kiti.
Kauno klinikų direktorius dėstė, kad savaime suprantama, kai pirmumas teikiamas atsižvelgiant į medicinines indikacijas.
„Skubius pacientus gydome greitai; labai rizikingus pacientus, kuriems gresia mirtis ar komplikacijos, mes aptarnaujame greičiau; tie pacientai, kur reikalingi profilaktiniai patikrinimai, jiems rizika yra maža, jie gali laukti ilgiau. Tokia yra mediko logika dėl laukimo eilių ir tai niekaip nėra susiję su socialiniais dalykais, kaip galimybe aplenkti eilę, jei mes naudojamės tais pačiais mokesčių mokėtojų pinigais.
Kitas dalykas, jei mes nenaudojame mokesčių mokėtojų pinigų. Tada, taip, turime absoliučią laisvę savo lėšomis ieškoti greitesnio kelio“, – aiškino R.Jurkevičius.
Sveikatos sistema išgyvena krizę
Asociacijos „Kraujas“ pirmininkė Ieva Drėgvienė patvirtino ir pati susidūrusi su situacija, kai už specialisto paslaugą turėjo susimokėti, nors turėjo gydytojo siuntimą.
Tiesa, ji pažymėjo, kad pacientams taip pat yra svarbios papildomos paslaugos, kurios neapmokamos iš PSDF.
„Čia, kaip suprantu, ta teisė ir galimybė pacientams lieka. Labai tikiuosi, kad ateityje daugiau papildomų paslaugų pradės teikti ir viešosios valstybinės įstaigos, nes poreikis yra didžiulis. Dabar pacientai kartais renkasi privačias, nes viešoji įstaiga negali užtikrinti kažkokių komforto sąlygų, kurių pacientui reikia“, – pastebėjo I.Drėgvienė.
Apie keblią situaciją dėl sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo kalbėjo ir Seimo narė Orinta Leiputė.
„Jau kurį laiką sveikatos apsaugos sistema išgyvena krizę (...) Paslaugų gavimas tiek didžiuosiuose, tiek mažesniuose miestuose tampa problematišku, nes vienur nėra specialistų, o kitur – ilgos eilės, tenka laukti ne vieną mėnesį.
Turime įvardinti, kad yra maži atlyginimai, vyksta specialistų perviliojimas iš vienos įstaigos į kitą, iš vienos savivaldybės į kitą. Tai yra tapę savotiškomis varžytinėmis tiek įstaigų vadovams, tiek miestų merams“, – dėstė O.Leiputė.
Pasak jos, dėl trumpesnio laukimo pacientai su gydytojo siuntimu kreipiasi į privačią įstaigą, bet ten iš jų prašoma priemokų.
„Pavyzdžiui, primokėti už geresnį aparatą, aprangą, šlepetes, kombinezoną. Arba gavus paslaugą sąskaitoje gali pamatyti tūkstantį eurų siekiantį asmens sveikatos priežiūros vadybininko paslaugos įkainį“, – nemalonią praktiką išskyrė O.Leiputė.
Kaip dėl protezų ir lęšiukų?
J.Čelutkienė aiškino, kad privačiose sveikatos priežiūros įstaigose eilių nėra, nes tik maža saujelė gyventojų gali ir nori mokėti už medicinos paslaugas, kurios jiems priklauso nemokamai.
„Kodėl žmonės išsirikiuoja ilgose eilėse į viešąsias įstaigas? Todėl, kad žino – ateis į privačią ir reikės sumokėti. Ir nežinia kiek. Mes žinome, kad gydytojo specialisto konsultacija kartu su tyrimais atsieis apie 300 eurų.
Ir pagal šiandien galiojantį įstatymą, jeigu yra siuntimas ir pacientas kreipiasi į privačią įstaigą, jis turi gauti paslaugą be papildomo mokėjimo. Deja, realybė šiandien yra kita ir tas skatina mus imtis priemonių“, – akcentavo viceministrė.
Ji pridūrė, kad suprantama, jog be siuntimo į specialistą besikreipęs žmogus už paslaugą turi susimokėti, nes jos teikimas – paties paciento iniciatyva.
J.Čelutkienė aptarė ir apmokėjimo už medicinos priemonių, pavyzdžiui, sąnarių protezų ar akies lęšiukų, įsigijimo klausimą.
„Šiandien Ligonių kasa centralizuotai perka visus sąnarių protezus ir visose įstaigose yra absoliučiai pilnas įvairiausių protezų modelių prieinamumas. Gydytojai traumatologai yra labai laimingi, kad gali pacientui paskirti bet kokį, pagal klinikines indikacijas reikalingą, protezą.
Lęšiukai, kuriuos perka Ligonių kasa, taip pat yra geriausio gamintojo, amerikiečių kompanijos ir tiems, kas renkasi tokius lęšiukus, po kataraktos operacijos yra viskas gerai.
Tačiau čia įsimaišo lęšiukų gamintojų interesai rekomenduoti pacientams brangesnius lęšiukus ir dažnai pacientai pasiduoda tokiai agitacijai (...) Įvertinus tą situaciją, Ligonių kasa mato, kad šiek tiek aukštesnės klasės lęšiukai gali būti įjungti į PSDF kompensuojamą paslaugą.
Nors iš tiesų tai nėra rimtas sveikatos sprendimas, tačiau jis yra galimas pagal fondo galimybes. Todėl ir planuojame pakeisti lęšiukų komplektaciją“, – sakė J.Čelutkienė.