2023 m. ir 2024 m. duomenimis paremtas tyrimas rodo, kad įstaigose, kuriose slaugomi vieni pažeidžiamiausių Europos piliečių – pagyvenę žmonės, esama rimtų infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių, taip pat antimikrobinio valdymo spragų.
„Geri duomenys yra efektyvių veiksmų pagrindas. Ši apklausa rodo, kad turime geriau apsaugoti ilgalaikės priežiūros įstaigų gyventojus, pasitelkdami įrodymais pagrįstas strategijas, sustiprintą priežiūrą ir tvirtą įsipareigojimą imtis realių pokyčių“, – sakė ECDC vyriausiasis mokslininkas Piotras Kramarzas.
Dažniausiai pasitaikančios ligos buvo šlapimo takų infekcijos (ŠTI), kvėpavimo takų infekcijos (KTI) ir odos infekcijos.
Tarp patvirtintų infekcijų dažniausias nustatytas mikroorganizmas buvo Escherichia coli, po jos sekė SARS-CoV-2, Klebsiella pneumoniae ir Staphylococcus aureus. Tačiau tik viena iš penkių HAI buvo mikrobiologiškai patvirtinta, todėl kyla susirūpinimas dėl nepakankamos diagnostikos ir gydymo neturint galutinių įrodymų.
Tyrimo metu daugiau nei 4 proc. gyventojų gavo bent vieną antimikrobinį vaistą, beveik trečdalis šių receptų buvo išrašyti profilaktikos tikslais. Pagrindinė tiek gydymo, tiek profilaktinio vartojimo indikacija buvo šlapimo takų infekcijos.
Apklausos metu taip pat buvo vertinta, kaip gerai gydymo įstaigos pasirengusios užkirsti kelią infekcijoms ir ar jos apdairiai naudoja antibiotikus. Nors beveik visose ilgalaikio gydymo įstaigose buvo įdiegti rankų higienos protokolai, kas penktoje įstaigoje darbuotojai nebuvo apmokyti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių.
Keturios iš penkių ilgalaikės sveikatos priežiūros įstaigų nurodė, kad kaip pagrindinį rankų higienos metodą naudoja alkoholio pagrindo rankų dezinfekantą, o viena iš penkių daugiausia rėmėsi rankų plovimu vandeniu ir muilu. Tačiau beveik trečdalis įstaigų neturėjo reguliarios rankų higienos stebėsenos ir grįžtamojo ryšio su personalu sistemos.
Atsižvelgdamas į šiuos rezultatus, ECDC ragina nacionalines sveikatos priežiūros institucijas ir ilgalaiės priežiūros įstaigų vadovus:
– Stiprinti infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonių ilgalaikės sveikatos priežiūros įstaigose, apmokant personalą, skiriant papildomų išteklių, gerinant priežiūrą, skatinant aiškias gaires ir didesnį informuotumą;
– Įtvirtinti alkoholio pagrindo dezinfekantus kaip pagrindinį rankų higienos metodą; gerinti antimikrobinių vaistų skyrimo praktiką, daugiausia dėmesio skiriant profilaktinio vartojimo racionalizavimui.