„Tokio įstatymo mes kol kas neturime. Esame viena iš nedaugelio pažangių valstybių, kurios neturi Reprodukcinės sveikatos įstatymo. Tą spragą tikrai reikia užpildyti. Viliuosi, kad šiandien Seimas po pateikimo pritars. Tai bus dar vienas žingsnis lyčių lygybės ir moterų teisių užtikrinimo link“, – ketvirtadienį žurnalistams Seime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Įstatymo projektą savo parašu parėmusi liberalė sako, kad dokumentas yra svarbus, nes jame kalbama apie teisę į reprodukcinę sveikatą, apie moters teisę į savo kūną, apie lytinį ugdymą.
Ketvirtadienį Seimo socialdemokratė Birutė Vėsaitė ketina pateikti parlamentui Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą, kuris reglamentuoja šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę, jaunimo reprodukcinę sveikatą, lytinį švietimą.
Jei Seimas pritartų, reprodukcinės sveikatos priežiūros paslaugos būtų nemokamos, šios išlaidos būtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo arba valstybės biudžeto.
Tikimasi, kad priėmus įstatymą, sumažės neplanuotų nėštumų ir abortų poreikis, o kokybiškesnė nėštumo, gimdymo ir nėštumo nutraukimo priežiūra padės išvengti komplikacijų.
Įstatymo projekte įtvirtinta reprodukcinės sveikatos sąvoka, kuri apima „galimybę gyventi atsakingą, pasitenkinimą teikiantį ir saugų lytinį gyvenimą, gebėjimą susilaukti palikuonių ir laisvę nuspręsti, ar tai daryti, kada ir kaip dažnai tai daryti“.
Šiuo metu Lietuvoje nėra vieningo reprodukcinės sveikatos teisinio reglamentavimo. Šie klausimai reguliuojami fragmentiškai atskiruose teisės aktuose.