Nuolatinė kovos už pacientus ir išlikimą būsena. Tai tapo sveikatos apsaugos sistemoje dalyvaujančių ir privačių, ir viešųjų gydymo įstaigų kasdienybe.
Sveikatos politikai keičia teisės aktus vieną po kito, prisidengdami pacientų gerove, nors iš tikrųjų vargu ar jiems rūpi, kad pasiligoję žmonės laiku gautų prieinamas ir kokybiškas valstybės apmokamas medicinos paslaugas.
Atrodytų, kad jų tikslas yra vienintelis – iš sveikatos draudimo sistemos išstumti privačią mediciną: ištraukti medikus iš privačių gydymo įstaigų, panaikinti jose valstybės apmokamas gydymo paslaugas, o visus ligonius ir gydytojus sugrūsti į valstybines gydymo įstaigas, kurios ir taip yra perpildytos.
Pagalba – po ranka
„Perpūtė skersvėjis. Sėdėjau automobilyje ant galinės sėdynės, o vairuotojas sumanė atverti abu langus gaiviam orui įleisti. To pakako – vakare skausmas surakino sprandą, įsimetė į dešinę galvos pusę.
Maniau, kad per savaitę jis praeis, bet taip nenutiko“, – apie savo būseną papasakojo 56 metų Vilniuje gyvenanti moteris.
Skausmas buvo įkyrus, nuolatinis, ir moteris pabandė užsiregistruoti į neurologo konsultaciją vienoje Vilniaus poliklinikų, bet laukti jos būtų tekę pustrečio mėnesio.
Tuomet ji kreipėsi į privačią kliniką sostinės Antakalnio rajone ir po keleto dienų jau buvo neurologo kabinete.
„Turiu didesnį nei 30 metų darbo stažą, moku privalomojo sveikatos draudimo mokesčius, bet pas specialistą ėjau be šeimos gydytojo siuntimo, tad už konsultaciją mokėjau visą kainą – apie 80 eurų.
Neturėjau kito pasirinkimo – man reikėjo pagalbos čia ir dabar, o poliklinikoje eilė iki jos buvo ilga.
Turėdama neurologo siuntimą galvos magnetinio rezonanso tyrimui (MRT) registravausi privačioje klinikoje.
Pasidomėjau – tyrimo kaina buvo 179 eurai, bet mokėti už jį nebereikėjo. Tyrimui laikas buvo skirtas vos po poros savaičių, taigi gavusi MRT rezultatus grįžau pas neurologą į pakartotinę konsultaciją ir gavau gydymą“, – pasakojo vilnietė.
O dabar situaciją sumanyta pakeisti.
Nors MRT ir kompiuterinės tomografijos (KT) tyrimai jau seniai tapo rutininiai, oficialiai jie vis dar laikomi brangiaisiais ir juos ketinama išbraukti iš prioritetinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų (ASPP) sąrašo. Numatyta, kad sąraše turi nelikti ir dienos chirurgijos paslaugų.
Visų šių pokyčių tikslas – kuo mažesnė anksčiau prioritetinėmis laikytų bei valstybės kompensuojamų paslaugų teikimo apimtis, nepaisant to, kad pacientams jos yra reikalingos.
Tai padarius finansavimas jas teikiančioms įstaigoms irgi mažėtų, o tam tikrais atvejais net būtų nutrauktas.
Viliamasi, kad taip pavyktų priversti medikus palikti privačias gydymo įstaigas ir jie dirbtų valstybinėse įstaigose už mažesnius atlyginimus.
Sukurpė du įsakymus
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) balandžio viduryje, prieš pat šv.Velykas, užregistravo du įsakymų projektus, kuriais norima pakeisti asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei brangiųjų tyrimų apmokėjimo tvarką.
Atrodytų, tarsi SAM specialiai būtų skubėjusi, mat teisės aktų registracijos data buvo parinkta taip, kad pastaboms pateikti liktų vos 4 darbo dienos.
Natūralu, kad per tokį trumpą laiką socialiniai partneriai – pacientus, medikus ir gydymo įstaigas vienijančios organizacijos – negali suskubti į juos įsigilinti ir pateikti pastabas.
Tokie pokyčiai sukėlė dar vieną nerimo bangą pacientus vienijančiose organizacijose.
Pasak Lietuvos pacientų organizacijų atstovų tarybos pirmininkės Vidos Augustinienės, jeigu žmogui yra būtinas diagnostinis tyrimas ar chirurginė operacija, jeigu gydytojas tai paskyrė, vadinasi, jis ir turi būti atliktas laiku bei kokybiškai.
„Būtų labai blogai, jeigu situacija pasikeistų ir, tarkim, gydymo įstaigos, pasibaigus iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto apmokamoms gydymo paslaugų kvotoms, nebegalėtų pacientams nemokamai atlikti tyrimų ar operacijų.
Esame sunerimę, kad suplanuoti pakeitimai pacientams padarys daug žalos. Pasiligoję žmonės negaus paslaugų – valdžia baus įmones, bet nubaus pacientus“, – sakė V.Augustinienė.
Pasak jos, pastaruoju metu apskritai sveikatos politikų sprendimai kelia daug nerimo, nes prasilenkia su elementaria logika.
„Keičiant įstatymus daroma visiška nesąmonė. Juk aiškiai regima, kad teisės aktų projektai pažeidžia ir Konstituciją, ir Konstitucinio teismo nutarimus.
Jeigu paskubomis sukurpti ir brukami teisės aktų pakeitimai įsigaliotų, jie apribotų pacientų teisę laiku gauti kokybiškas, iš PSDF biudžeto apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat teisę pasirinkti norimą gydytoją ar įstaigą.
Politikai tikisi, kad visa medicina taps nemokama. Bet ką teks daryti pacientams, kuriems gydytojai, įvertinę sveikatos situaciją, paskirs sudėtingus tyrimus, procedūras?
Jeigu jų kaina bus didesnė nei ligonių kasų nustatytas bazinis įkainis, pagal numatytą naująją tvarką ligoniai juk turės mokėti visą kainą, o ne tik kainos skirtumą. Taip jie bus išstumti iš sveikatos draudimo sistemos, nors ir moka jos įmokas“, – nusivylimo neslėpė didžiausios pacientams atstovaujančios organizacijos vadovė V.Augustinienė.
Prioritetinės paslaugos
Pagal nusistovėjusią tvarką metų pradžioje sveikatos priežiūros įstaigos su ligonių kasomis pasirašo sutartis, numatydamos jose tam tikroms paslaugoms finansuoti skirtą fiksuotą sumą. Tai paprastai vadinama kvota.
„Pastaruoju metu PSDF biudžetas yra gerai surenkamas.
Iš jo rezervo pasibaigus metams buvo skiriama lėšų ir su gydymo įstaigomis – ir viešosiomis, ir privačiomis – atsiskaitoma už visas pacientams virš kvotų suteiktas prioritetines paslaugas“, – sakė Lietuvos privačių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos vadovas Laimutis Paškevičius.
Prioritetinėmis paslaugomis iki šiol buvo laikomos gydytojų specialistų konsultacijos, šeimos gydytojų, dienos chirurgijos, dienos stacionaro ir kitos paslaugos, išskyrus stacionare planine tvarka teikiamas paslaugas, kurios nesusijusios su gyvybei grėsmingomis situacijomis – būtinąja pagalba, reikalinga ištikus infarktui, insultui ar esant kitai gyvybei pavojingai būklei, pavyzdžiui, susirgus vėžiu.
Už visas prioritetines paslaugas ligonių kasos jau daugelį metų visiškai atsiskaitydavo. To buvo tikimasi ir šiemet, kai metų pradžioje gydymo įstaigos pasirašė sutartis su ligonių kasomis.
„Po COVID-19 pandemijos Valstybinė ligonių kasa (VLK) siuntė aiškią žinią gydymo įstaigoms, kad jos prioritetinių paslaugų turi teikti kuo daugiau, už jas visas bus atsiskaityta.
Įstaigos didino medikų darbo krūvius, ilgino darbo laiką, teikė daugiau paslaugų, kad tik galėtų sumažinti laukiančiųjų eiles.
Bet baigiantis 2024-iesiems netikėtai gydymo įstaigoms buvo pasakyta, kad už visas metų eigoje suteiktas viršsutartines paslaugas nebus sumokėta, nors jos pacientams buvo suteiktos nemokamai.
Vis dėlto po ilgų diskusijų buvo pasiektas sutarimas ir ligonių kasos su gydymo įstaigomis visiškai atsiskaitė.
O dabar, tikėtina, siekiant to, kad nei šiemet, nei ateityje nebereikėtų pilnai mokėti už būtinąsias paslaugas, kurios viršija metams nustatytą kvotą, yra parengtas teisės aktų pakeitimų paketas ir jį rengiamasi priimti“, – sakė L.Paškevičius.
Nepagrįsti ribojimai
Numatyta, kad už paslaugas, kurias gydymo įstaigos teiks pacientams jau išeikvojus sutartyse numatytą sumą, bus apmokama skirtingai.
Virš kvotos suteiktų paslaugų, kartu ir dienos chirurgijos operacijų, įkainių suma bus dalinama pusiau. Už vieną dalį bus atsiskaitoma apmokant tik 70 proc. įkainio, o už likusią dalį apskritai nebus mokama.
Tokiu būdu, pasak L.Paškevičiaus, kyla grėsmė, kad pacientai, kuriems svarbių ligų diagnozei nustatyti reikės nepamainomų KT ar MRT tyrimų, gydymui – būtinų dienos chirurgijos operacijų, pasibaigus kvotoms patys turės padengti 30 proc. paslaugos kainos, dar vėliau – sumokėti ją visą, nors tai siektų nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų.
„Dauguma pacientų negalės susimokėti tokių sumų, todėl jie bus priversti laukti eilėse, kol gaus iš PSDF biudžeto kompensuojamas paslaugas.
Viena vertus, SAM skelbia, kad kovoja ir su eilėmis, ir su priemokomis, kita vertus, parengė tokius teisės aktus, kurie formuos dar ilgesnes paslaugų laukiančių pacientų eiles ir dar didesnius jų tiesioginius mokėjimus“, – kalbėjo L.Paškevičius.
Jeigu įsigaliotų teisės aktų pakeitimai, būtų panaikintas ir vadinamasis kintamas balas, pagal kurį atsiskaitoma už brangiuosius tyrimus.
„Neprieštarautume tokiems planams, jeigu šių metų sutartyse, sudarytose tarp ligonių kasų ir gydymo įstaigų, numatytos sumos būtų buvusios nustatytos atsižvelgiant į praėjusiais metais gydymo įstaigose atliktų tyrimų skaičių.
Tačiau gydymo įstaigoms šiems metams numatytas MRT ir KT finansavimas yra gerokai mažesnis už skirtą pernai. Vadinasi, priėmus tokius teisės aktus, kurių projektus regime, šiemet gydymo įstaigos galės atlikti mažiau nei pernai iš PSDF biudžeto kompensuojamų minėtų tyrimų.
Be to, daug daugiau pacientų už KT bei MRT tyrimus turės mokėti visą kainą arba turės laukti eilėse, kol įstaigos vėl gaus kvotas.
Tai neišvengiamai augins eiles valstybės kompensuojamiems brangiesiems tyrimams“, – paaiškino L.Paškevičius.
Ir dar: priėmus tokius teisės aktus faktiškai negalės atsirasti nė viena nauja gydymo įstaiga, teikianti valstybės kompensuojamas paslaugas, nes bet kuriam naujokui būtų užkirstas kelias gauti kvotas.
„Tokiu būdu sveikatos priežiūros paslaugų rinka būtų tiesiog uždaryta, – sakė jis. – O juk tobulėjimą, inovacijas, paslaugų kokybę bet kurioje ūkio šakoje skatina ne uždarumas ir apribojimai, bet atvirumas ir konkurencija.
Būtinybė riboti atsiskaitymą už paslaugas, suteiktas virš kvotų, būtų pateisinama esant ekonomikos recesijai, krizėms, ekstremalioms situacijoms, kurios neleidžia surinkti pakankamai lėšų į PSDF biudžetą.
Dabar PSDF biudžetas surenkamas gerai, pastaruosius kelerius metus net viršijamas, todėl neįmanoma pateisinti planuojamo paslaugų ir tyrimų ribojimo.
Jam atsiradus ligoniai negalėtų gauti valstybės kompensuojamų medicinos paslaugų, gydymo įstaigos bei gydytojai vėl būtų kaltinami ir dėl augančių eilių, ir dėl to, kad pacientai turi mokėti už paslaugas.
Visa tai padidintų korupcijos bei nelegalių atsiskaitymų medicinoje mastą.
Pacientai, negalėdami laiku gauti valstybės kompensuojamų paslaugų arba norėdami gauti jas inovatyvesnes, taip pat ir medicinos priemones, mėgins tai gauti pigiau ir greičiau susimokėdami vokeliuose“, – kalbėjo L.Paškevičius.
Pasigenda tikro dialogo
„Gegužės 5-ąją Seime vyko diskusija „Kokią sveikatos sistemą renkamės“. Joje buvo aptartos visos aktualijos – ir pacientų priemokos, ir kvotų reikalai, ir sumanymas uždusinti privačias gydymo įstaigas viliantis, kad į viešąsias grįš gydytojai. Bet jie negrįžtų – emigruotų.
Į diskusiją buvo kviesti ir SAM, ir ligonių kasų, ir kitų valdžios institucijų atstovai, bet jie neatvyko. Matyt, pabūgo, kad negalės atsakyti į mūsų klausimus“, – sakė V.Augustinienė.
Gydytojas vaikų ortopedas-traumatologas bei stuburo chirurgas Giedrius Bernotavičius dirba ir Santaros klinikose, ir privačiose gydymo įstaigose.
„Lietuvos rytui“ jis yra sakęs, kad sveikatos politikams dingstį stabdyti paslaugų srautą privačiame sektoriuje davė išaugęs dienos chirurgijos paslaugų skaičius. Pastaruoju metu jame ypač daug buvo atliekama akių vokų plastikos, tulžies pūslės pašalinimo, kraujagyslių operacijų.
Tačiau, užuot išsiaiškinus perteklinių paslaugų priežastis, imta teigti, kad visų dienos chirurgijos paslaugų privačiame sektoriuje yra per daug, ir sumanyta situaciją pakeisti nukertant ne tik priemokas, bet ir naikinant virš kvotų suteiktų paslaugų kompensavimą.
„Tikėtina, jog panaikinti priemokas sumanyta viliantis, kad gydytojai, tarp jų ir chirurgai, išsižadės darbo privačiame sektoriuje ir pradės grįžti į viešąsias įstaigas.
Tačiau taip nenutiks – ne taip viskas vyksta, kaip įsivaizduoja politikai.
Paslaugų prieinamumo tikrai nepagerins tvarka, numatanti, kad privačiame sektoriuje pacientas turės už viską susimokėti pats.
Apskritai yra blogai, kad kuriama priešprieša tarp privačių ir valstybinių gydymo įstaigų, teigiant, jog vienos yra blogos, kitos – geros.
Iš tiesų labiausiai reikia dialogo tarp sveikatos politikų, ligonių kasų, privataus ir viešojo sektoriaus atstovų, nes abu sektoriai yra reikalingi. Reikia surasti galimybę jiems bendradarbiauti.
Privačios medicinos įstaigos tikrai neteikia ir neteiks tokių sudėtingų paslaugų, kokios teikiamos universitetinėse ligoninėse.
Bet jeigu yra tokių paslaugų, kurias galima suteikti privačiose įstaigose, tai naudinga visiems, nes mažina eiles ir padidina prieinamumą.
O kol kas regiu daug nepagrįstos skubos ir politinį sprendimą, kuriam nėra argumentų“, – sakė G.Bernotavičius.
Praverstų gera vadyba
Pasak L.Paškevičiaus, vadinamąją hiperdiagnostiką – įtarimus, kad pacientai operuojami nepagrįstai, galima panaikinti elementariais vadybiniais būdais.
„Užkritusių akių vokų ar išsiplėtusių kojų venų operacijos – tai tarsi pilkoji zona tarp estetinės – grožio ir gydomosios chirurgijos.
Ligonių kasoms nerimą kelia išaugęs šių operacijų skaičius, todėl mėginama uždėti finansinius apribojimus visoms dienos chirurgijos operacijoms, net traumatologinėms, ginekologinėms, pilvo, kataraktos ir kitokioms. Tai nepagrįsta ir nepriimtina“, – kalbėjo pašnekovas.
Pasak jo, yra paprastų būdų tokiai situacijai išspręsti.
Pavyzdžiui, pakaktų elementaraus kontrolės mechanizmo – pareikalauti, kad akių vokų užkritimo ar kojų venų operacijų tikslingumą nuotraukomis pagrįstų ir pacientą gydytojui chirurgui siunčiantis šeimos gydytojas, ir operuosiantis chirurgas. Tereikėtų nuotraukas patalpinanti į paciento paskyrą e.sveikatos sistemoje.
„Dvigubas parašas bei dvigubas vaizdo fiksavimas išspręstų šį klausimą. Ligonių kasų ekspertai turėtų galimybę patikrinti tas gydymo įstaigas ar chirurgus, kurie atlieka ypač daug minėtų operacijų.
Jeigu siuntimas pagrįstas, atitinkantis nustatytas diagnostikos ir gydymo metodikas, tuomet už paslaugą būtų apmokama, jei ne – nemokama.
Tokį pasiūlymą kelis kartus teikėme ir SAM, ir ligonių kasoms, ir Seimo Sveikatos reikalų komitete, bet jokios reakcijos nesulaukėme.
Todėl ir abejojame, ar tikrai yra ketinama išspręsti hiperdiagnostikos problemą, ar tai tėra pretekstas apriboti valstybės kompensuojamų dienos chirurgijos paslaugų teikimą privačiose gydymo įstaigose“, – svarstė L.Paškevičius.
Išnaudojusios kvotas dienos chirurgijos operacijoms tos privačios įstaigos, kurios neturi sutarčių su ligonių kasomis stacionarinėms paslaugoms teikti, neturės ir galimybės taikyti valstybės kompensacijos šioms paslaugoms.
O viešosios įstaigos – ligoninės be didelių sunkumų „pasunkins“ diagnozes ir perkels dienos chirurgijos atvejus į stacionarus ir gaus apmokėjimą.
Anot L.Paškevičiaus, iki šiol Lietuvos sveikatos politikos tikslas buvo mažinti stacionarinių paslaugų skaičių, suteikiant prioritetą ambulatoriškai – dienos chirurgijos sąlygomis atliekamoms operacijoms.
„Dabar, regint, su kokia jėga ir greičiu stumiami ydingi tiek pacientams, tiek gydymo įstaigoms teisės aktai, tenka tuo abejoti.
Nesitariama su socialiniais partneriais, teisės aktai neaptariami su jais. O juk, anot konstitucinės teisės žinovų, jie prieštarauja ir Konstitucijai, ir Konstitucinio teismo nutarimams, ginantiems paciento teisę pasirinkti gydymo įstaigą ir gydytoją ir gauti valstybės kompensuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.
Už jas pacientai susimoka bent du kartus: mokėdami mokesčius į valstybės biudžetą, iš kurio finansuojama medicinos pagalba valstybės draudžiamiems asmenims, ir mokėdami privalomojo sveikatos draudimo įmokas“, – priminė pašnekovas.
Nusitaikė į gydytojus
Be to, šią savaitę paaiškėjo ir tai, kad sukurptų teisės aktų tikslas – priversti medikus rinktis darbą valstybiniame sektoriuje, o ne privačiame.
Apie tai prakalbo ir VLK direktorius Gytis Bendorius, nusitaikęs mažinti gydytojų gaunamas algas, atimant iš gyventojų teisę į geresnes paslaugas: „Privačios gydymo įstaigos nulupa iš paciento, gauna papildomai iš PSDF biudžeto, bet viską sunaudoja didelėms gydytojų algoms.
Vadinasi, realiai naudos iš tų priemokų gydymo įstaigoms kaip ir nėra. Negaus priemokų, medikai gaus mažesnes algas.
Aplinka privačiose įstaigose patraukli ir maloni. Tikėtina, kad gydytojai liktų dirbti ir už mažesnį atlyginimą. Ir niekas nenukentėtų, išskyrus gydytojus.
Konkurencija algų požiūriu kaip ir išnyktų, bet viešosiose įstaigose reikėtų užtikrinti padorias darbo sąlygas, tobulėjimą, atmosferą, o tai nelengva“, – apie tai, kad už priemokas privačios gydymo įstaigos atidirba, aiškino G.Bendorius.
Neoficialiai kalbama ir apie tai, kad valdininkų karas prieš medikus ir pacientus bei privačią mediciną galbūt yra susijęs su darbą Antakalnio poliklinikoje praradusiu jos vadovu, dabartiniu premjero patarėju Evaldu Navicku.
Jo vadovaujama Vilniaus rajono sveikatos įstaiga ketino įsigyti vieną didesnių privačių medicinos įstaigų, tačiau jos investuotojai nutarė ją parduoti kitam pirkėjui.
Remiasi tyrimu, kurio ministerija neužsakė
- Valdininkai, kurie nutarė kovoti prieš privačias gydymo įstaigas, jose dirbančius medikus ir jose besigydančius žmones, ėmėsi savitų priemonių.
- Balandžio mėnesį jie nutarė apriboti gyventojų teisę rinktis geresnės sveikatos priežiūros paslaugas ar medicinos prekes, pavyzdžiui, sąnarių protezus, akių lęšiukus, už juos sumokant kainų skirtumą.
- SAM valdininkai inicijavo įstatymo pakeitimą, kuriuo siekiama atimti iš gyventojų tokią teisę.
- Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sakė, kad šiuo metu esantis teisinis konfliktas turi būti išspręstas.
- „Pasitaiko atvejų, kai gydymo įstaigos, pasirašiusios sutartį su Valstybine ligonių kasa (VLK), prisiėmusios atsakomybę už paslaugas, jau apmokėtas iš PSDF biudžeto, iš pacientų neimti papildomų priemokų, šios nuostatos nesilaiko. Todėl šiuo metu esanti teisinė kolizija turi būti sutvarkyta“, – teigė M.Jakubauskienė.
- Pasak jos, papildomai už valstybės jau apmokėtas sveikatos paslaugas per metus pacientai sumoka mažiausiai 40 mln. eurų, daugiausia priemokų būna už specialistų konsultacijas.
- Ministrės teigimu, tam, kad priemokos būtų panaikintos, pritaria dauguma Lietuvos gyventojų. Tai esą liudija atlikta apklausa.
- „Lietuvos rytui“ paklausus, kas atliko apklausą ir kiek už ją buvo sumokėta, SAM atsakė, kad tai padarė kompanija „Baltijos tyrimai“, 2025 metų kovo 8–24 dienomis atlikusi reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą.
- „Tyrimas atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų – 18 metų ir vyresnių – nuomonę. Apklausos metodas – asmeninis interviu respondentų namuose.
- Be kitų klausimų, Lietuvos gyventojų buvo klausiama: „Ar jūs pritariate ar nepritariate tam, kad privačioms sveikatos priežiūros įstaigoms būtų draudžiama rinkti iš gyventojų priemokas už tas paslaugas, kurias apmoka ligonių kasos? 58 proc. atsakė, kad visiškai pritaria, 26 proc. – greičiau pritaria, 3 proc. – visiškai nepritaria“, – teigė SAM.
- Pasiteiravus, kodėl Centrinėje projektų organizacijoje nėra duomenų apie SAM vykdytą viešąjį apklausos pirkimą, ministrės patarėja Irmina Frolova-Milašienė informavo, kad apklausos duomenimis su ministerija pasidalino Vyriausybės kanceliarija.
- „Kadangi tyrimas nėra užsakytas SAM, pasidalinti juo negalime“, – teigė ji.
- Taigi SAM iš tikrųjų nėra vykdžiusi gyventojų apklausos – neturi jokių duomenų apie tai, ko pageidauja šalies gyventojai, o „Baltijos tyrimų“ gauti atsakymai interpretuojami galimai bandant pateisinti kovą prieš medikų ir pacientų bendruomenes.
- Privačios įstaigos, skirtingai nuo viešųjų, įtraukia į apskaitą ilgalaikio turto nusidėvėjimą, dėl to patiria papildomų sąnaudų, savo ar skolintomis lėšomis statosi ir remontuoja pastatus, įsigyja ir atnaujina medicinos įrangą. Savo lėšomis tobulina medicinos darbuotojų kvalifikaciją. Negauna investicijų iš ES SF, VIP, kitų išorės šaltinių. Negauna dotacijų iš valstybės ir savivaldybių biudžetų. Negauna sutarčių stacionarinėms paslaugoms, neleidžiama teikti onkologijos paslaugų. Dalis medikų negauna dalies DU (į apskaitą neįtraukiamų pajamų).