Klastinga liga negali atimti motinystės džiaugsmo

Atidarydamas Vilniuje vykusią konferenciją Nacionalinio vėžio centro (NVC) direktorius docentas medicinos mokslų daktaras Valdas Pečeliūnas prisipažino, kad dirbdamas hematologu dažnai matydavo, kaip kraujo vėžys laužo jaunų žmonių likimus, kaip žlugdo svajones susilaukti biologinių vaikų.

Kaip jaunoms pacientėms išvengti ankstyvosios menopauzės, išsaugoti gyvenimo džiaugsmą, neprarasti intymumo akimirkų, susilaukti vaikų – tai klausimai, kurie aptariami bendraujant su medikų komanda, o atsakymai nėra lengvi.

Ilgą laiką buvo manoma, kad vėžys dažniau paliečia vyresnio amžiaus moteris, tačiau Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, onkologinės ligos neretai nustatomos jaunesnėms nei 50 metų moterims. Pavyzdžiui, 1990–2019 metais Lietuvoje šioje pacienčių grupėje įvairių onkologinių ligų tipų padaugėjo nuo 28 iki 79 procentų.

Viena konferencijos organizatorių NVC gydytoja akušerė-ginekologė medicinos mokslų daktarė Diana Žilovič pasakojo, kad didesnį sergamumą lemia pagerėjusi diagnostika, anksti nustatomos genetinės priežastys, nejudrus gyvenimo būdas, mitybos įpročiai, netgi nutukimas, pavyzdžiui, nutukimas net keturiskart padidina pavojų susirgti gimdos kūno vėžiu. Pasaulyje nutukimas jau vertinamas kaip pandemija, apskaičiuota, kad iki 2050 metų nutukimas palies net 60 proc. planetos gyventojų.

Dėl nutukimo organizme susidaro pernelyg didelis estrogenų kiekis, todėl užsiveda mechanizmai, kurie lemia gimdos kūno vėžio išsivystymą. Lietuvoje gimdos kūno vėžio statistika nėra palanki, nes yra didelis sergamumas ir mirštamumas nuo šios ligos.

Gimdos kaklelio vėžys – taip pat opi mūsų šalies problema, nes sergamumas ir mirštamumas vis dar yra labai aukštas.

„Prevencinėje patikros programoje dalyvauja per mažai moterų, nuo žmogaus papilomos viruso skiepijamasi per mažai. Visa laimė, kad prieš kelerius metus pradėti skiepyti ir berniukai. Todėl reikalinga visuotinė, lyčiai neutrali vakcinacija“, – pripažino gydytoja D.Žilovič.

Kiaušidžių vėžys – taip pat jaunų moterų liga, jei jų motinos sirgo šia liga, nes BRC1 ar BRC2 genų mutacijos gali būti perduodamos iš kartos į kartą.

Gydytoja D.Žilovič pasakojo, kad konferencija, kurios tema – onkoginekologinės ligos ir reprodukcinė sveikata, atsirado iš praktinės būtinybės.

„Poreikis apie tai diskutuoti yra svarbus, nes vis dažniau vėžys nustatomas moterims, kurios dar nėra gimdžiusios. Turime galvoti ir apie vaisingumo išsaugojimą, o ne tik apie tai, kaip įveikti vėžį“, – pabrėžė D.Žilovič.

Šeimos planavimas įmanomas ir po onkologinės ligos gydymo, jei prieš tai yra taikomi šiuolaikiniai vaisingumo išsaugojimo metodai, pavyzdžiui, kiaušialąsčių, embrionų ar kiaušidžių audinių šaldymas.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Vaisingumo centro gydytoja akušerė-ginekologė medicinos mokslų daktarė Raminta Baušytė žino ne vieną sėkmingą atvejį, kai dėl onkoginekologinės ligos gydytos pacientės vėliau susilaukė kūdikio.

Ilgą laiką tokie atvejai buvo vadinami stebuklais, bet pastaruoju metu jie vis dažniau aplanko jaunus tėvus. Viltis kada nors sūpuoti kūdikį gali turėti įtakos net onkologinio gydymo efektyvumui.

Gydytoja R.Baušytė prisiminė vieną jauną pacientę, kuri susirgo vėžiu būdama 21 metų, po septynerių metų jos organizme neliko vėžio pėdsako, bet atsivėrė dvasinė tuštuma. Po sunkios ligos gydymo šiai pacientei liko prieštaringų jausmų – ne tik dėkingumas onkologams, kurie išsaugojo jos gyvybę. Moteris ėmė svajoti apie šeimos pagausėjimą, bet tuo metu, kai ji buvo gydoma, dar nebuvo jokios informacijos apie tai, kaip išsaugoti vaisingumą.

Kokį vaisingumo išsaugojimo mechanizmą pasirinkti, lemia įvairūs veiksniai, pavyzdžiui, kokia yra onkologinė liga, ar lokali, ar sisteminė, kiek laiko liko iki onkologų planuojamo gydymo pradžios, koks moters amžius, ar ji turi partnerį, kokie yra abiejų sveikatos rodikliai.

Turi įtakos ir teisinis poros statusas. Lietuvoje pagal galiojantį įstatymą vaisingumo išsaugojimas, kai yra sukuriami embrionai, gali būti atliekamas tik santuoką arba registruotą partnerystę įteisinusiems asmenims. Kaip žinoma, Lietuvoje iki šiol registruotos partnerystės dar nėra. Todėl tokia paslauga kaip embrionų sukūrimas, kuris yra efektyviausias būdas išsaugoti vaisingumą onkologiniams pacientams, gali būti pasiūlytas tik asmenims, kurie yra sudarę santuoką.

Gydytoja R.Baušytė priminė, kad nors neseniai pateiktas Konstitucinio teismo išaiškinimas leidžia embrionų sukūrimą tiek vienišoms moterims, tiek žmonėms, kurie neturi oficialios santuokos, medikams tenka vadovautis ankstesne tvarka, kol nėra Seime patvirtinto įstatymo.

Renkantis vaisingumo išsaugojimo būdą svarbi kiekviena detalė. Bent dviejų savaičių pauzės reikia iki suplanuoto onkologinio gydymo, kad būtų galima skirti jaunai pacientei hormoninę stimuliaciją, surinkti kuo didesnį kiaušialąsčių skaičių ir jas užšaldyti arba sukurti embrionus ir juos užšaldyti.

Dar geresnis variantas, jei yra keturios savaitės, nes įmanoma taikyti dar efektyvesnį protokolą, kai kiaušialąstės surenkamos ne vieną, o du kartus, tokiu atveju sukaupiamas dar didesnis jų skaičius.

Tačiau yra ne viena kliūtis, kurią tenka įveikti pacientėms, svajojančioms po onkologinio gydymo susilaukti vaikų.

Vienas embrionų sukūrimo ciklas porai kainuoja apie tris tūkstančius eurų. Jei embrionų sukurti neįmanoma, galima šaldyti kiaušialąstes arba kiaušidžių audinį.

Gydytoja R.Baušytė dažnai sulaukia pacienčių klausimo, kada geriausia planuoti nėštumą. Tai priklauso nuo moters amžiaus ir sveikatos būklės, tyrimai rodo, kad saugiausias periodas yra praėjus dvejiems metams po onkologinės ligos įveikimo, o minimali riba yra pusmetis.

Dėl onkologinio gydymo gali išsivystyti ir hormoninių sutrikimų, pavyzdžiui, pašalinus kiaušides nebelieka hormoninės funkcijos, jaunoms moterims tai didelė bėda, nes tai turi įtakos ne tik intymiam gyvenimui, bet ir kaulinio audinio retėjimui, širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymui.

NVC gydytoja onkologė radioterapeutė Violeta Nevulis-Obuchovska pasakojo, kad spindulinė terapija – vienas svarbiausių gydymo metodų sergant gimdos kaklelio vėžiu. Tai auksinis standartas, nors kuriami nauji medikamentai, pavyzdžiui, skirti imunoterapijai, bet juos reikia derinti su spinduliniu gydymu.

Kad netektų nusivilti gydymo eiga, pacientėms svarbu žinoti, kokie yra spindulinio gydymo privalumai ir nepageidaujamos pasekmės.

„Jei pacientę nuramini, įgauni jos pasitikėjimą, tai yra kelias į sėkmingą bendradarbiavimą. Spindulinio gydymo privalumas – geri gydymo rezultatai, o tai reiškia, kad yra vilties pasveikti. Tai didžiausia dovana, kurios gali tikėtis tiek pacientė, tiek gydytojas“, – pripažino V.Nevulis-Obuchovska.

Kita vertus, dėl švitinimo gali kiti ūminių ar vėlesnių nepageidaujamų reakcijų, kurios yra valdomos, pavyzdžiui, šlapinimosi, virškinimo sunkumų.

Jei spindulinė terapija taikoma dėl gimdos kaklelio vėžio, švitinamas ne tik kaklelis, bet ir sritinių limfmazgių zonos, tai reiškia, kad bus paliestos ir kiaušidės. Todėl prieš pradedant tokį gydymą yra svarbi kiaušidžių transpozicija. Tai chirurginė procedūra, kurios tikslas – iškelti kiaušides už švitinimo zonos ribų. Tokiu būdu kiaušidės apsaugomos nuo nepageidaujamo spindulinės terapijos poveikio – ankstyvosios menopauzės ir tokių simptomų kaip karščio pylimas, osteoporozės atsiradimas ir kitos šalutinės reakcijos.

Kiaušidžių chirurginis perkėlimas prieš pradedant spindulinę terapiją rekomenduojamas jaunesnėms nei 40–45 metų pacientėms. Gydytojai V.Nevulis-Obuchovskai teko girdėti įvairių nuomonių dėl gresiančios ankstyvosios menopauzės.

„Yra pacienčių, kurios nesikremta dėl tokio spindulinės terapijos poveikio, nes mano, kad svarbiausias uždavinys yra įveikti vėžį, bet mes, medikai, turime galvoti, kaip išsaugoti kiaušidžių funkciją, nes nuo to priklauso pacientės gyvenimo kokybė“, – pažymėjo gydytoja V.Nevulis-Obuchovska.

Naujos gydymo technologijos, be kurių neįmanoma šiuolaikinė onkologija, padeda išsaugoti tai, ką dailiajai lyčiai suteikė gamta, – jaustis moterimi, džiaugtis savo unikaliu kūnu, kai nebelieka vėžio pėdsakų.