Šiga toksiną išskiriančių Escherichia coli (E.coli) ir listerijos bakterijų sukeltų infekcijų skaičius 2023 m. buvo didžiausias nuo 2007 m., kai buvo pradėta stebėsena visos Europos Sąjungos (ES) mastu.
Viduriavimas su krauju
Naujausia statistika atskleidžia rekordinį sergamumą. 2023 m. 30 ES ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalių iš viso pranešta apie 10 901 ešerichiozės atvejį, t. y. 22 proc. daugiau nei 2022 m.
Kaip nurodo ECDC, atvejų augimą bent iš dalies gali paaiškinti ir patobulėjusi laboratorinė diagnostika.
E.coli bakterijos pirmiausia plinta per užkrėstą maistą, vandenį arba tiesioginį kontaktą su užsikrėtusiais žmonėmis ar gyvūnais. Infekcija gali sukelti sunkų gastroenteritą, enterokolitą ir viduriavimą su krauju, o kai kuriais atvejais – hemolizinį-ureminį sindromą (HUS) – sunkią būklę, iššaukiančią progresuojantį inkstų nepakankamumą.
Sunkiausiai serga vaikai iki penkerių metų amžiaus.
Tiesa, remiantis ECDC ataskaita, Lietuva išsiskiria tuo, kad šiga toksiną išskiriančių E.coli sukeltų infekcijų mūsų šalyje beveik nefiksuojama. 2019–2022 m. tokių susirgimų Lietuvoje apskritai nebuvo, o 2023 m. registruoti vos 2 atvejai. Palyginimui, tais pačiais metais Latvijoje susirgo 31 žmogus, o Estijoje – 21.
Dideliu sergamumo rodikliu išsiskiria Airija, kur 2023 m. užfiksuoti 833 šios ligos atvejai.
Tendencija: žmonės serga sunkiau
2023 m. iš viso užregistruoti 2 993 patvirtinti listeriozės atvejai ir 340 mirčių, nurodoma ECDC ataskaitoje. Tai didžiausias skaičius per visą stebėjimo istoriją.
Deja, listeriozės atvejų augimas neaplenkė ir Lietuvos. 2019 m. fiksuoti 6 atvejai, 2020 m. ir 2021 m. – po 7 atvejus. Tačiau 2022 m. Lietuvoje registruota jau 13 užsikrėtimų listerioze, o 2023 m. – net 20.
Santykinai didžiausias listeriozės paplitimas 2023 m. fiksuotas Suomijoje (92 atvejai) ir Švedijoje (131 atvejis).
Listerioze dažniausia serga vyresnio amžiaus asmenys, nėščios moterys, naujagimiai ir žmonės, kurių imuninė sistema nusilpusi. Liga susijusi su sunkiomis komplikacijomis, įskaitant meningitą, gyvybei pavojingas smegenų ir kraujo infekcijas. Todėl ji yra laikoma viena iš sunkiausių per maistą plintančių ligų.
Augantis pagyvenusių žmonių skaičius ir besikeičiantys mitybos įpročiai, pavyzdžiui, dažnesnis iš anksto paruoštų vartoti maisto produktų valgymas, gali prisidėti prie to, kad daugėja listeriozės atvejų, savo pranešime pažymi ECDC.
Be to, pastebima tendencija, kad šiomis ligomis žmonės pradėjo sirgti sunkiau. Nors hemolizinio-ureminio sindromo atvejų skaičius stabilizavosi ties 500 atvejų 2023 m., didelė svarba turėtų būti teikiama labai patogeniškų e.coli variantų stebėsenai, akcentuoja ECDC atstovai.
Daugumai sveikų suaugusiųjų, susidūrusių su listerijos bakterijomis, jokie simptomai nepasireiškia, tačiau invazinė ligos forma gali turėti sunkių pasekmių pažeidžiamoms gyventojų grupėms. Nėščioms moterims patariama vengti didelės rizikos maisto produktų, nes infekcija gali turėti įtakos nėštumo baigčiai.
Ešerichiozės ir listeriozės prevencijos ir kontrolės priemonės
Siekiant sumažinti infekcijų ir protrūkių riziką, ECDC pabrėžia, kad svarbu:
– Geros higienos praktika maisto gamyboje ir tvarkyme, ypač kai tai susiję su gyvūnais;
– Tinkamas maisto paruošimas, įskaitant daržovių plovimą ir lupimą, tinkamą mėsos paruošimą ir pasterizuotų pieno produktų naudojimą;
– Visuomenės informuotumo apie rankų higieną didinimas, ypač vaikų, lankančių ūkius ir zoologijos sodus;
– Didinti pažeidžiamų gyventojų grupių informuotumą apie listeriozę ir rizikingus maisto produktus, pavyzdžiui, iš anksto paruoštą vartoti žuvį ir mėsą;
– Toliau izoliuoti PGR teigiamus pacientų mėginius ir reguliariai teikti viso genomo sekos duomenis priežiūros ir visuomenės sveikatos valdymo tikslais.
ECDC toliau stebi šias tendencijas ir ragina sveikatos priežiūros institucijas stiprinti priežiūros, prevencijos ir reagavimo priemones, kad būtų pažabotos per maistą plintančios ligos visoje ES/EEE.