Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) laiko neteisėta įsigaliojusią praktiką, kai iš nemokamą gydymą turinčių pacientų reikalaujama papildomai susimokėti už geresnės kokybės medžiagas, brangesnes procedūras ir paslaugas.
Tuo esą ypač piktnaudžiauja privačios medicinos gydyklos, kartais net prašančios iš pacientų su valstybinės gydymo įstaigos siuntimu viso paslaugos apmokėjimo, nors būna sudariusios su ligonių kasomis sutartis ir gauna iš jų atlygį.
Anot premjero patarėjo E.Navicko, įstatymo pakeitimai reikalingi, nes antraip sveikatos sistema gali patirti visišką griūtį.
SAM aiškina, jog projektas ne tik atitinka Vyriausybės programos pažadą užtikrinti, kad pacientai nemokėtų priemokų už sveikatos draudimu apmokėtas paslaugas, ir trumpinti eiles jas gaunant, bet ir įgyvendinti konstitucinį principą, kad valstybė garantuoja nemokamą gydymą.
Bet Konstitucijos pažeidimais pirmiausia ir grindžia savo kritiką įstatymo pakeitimų priešininkai, baksnojantys į jos normas, kuriomis garantuojama pacientų teisė rinktis paslaugą.
Valdančiųjų atstovai atšauna, kad svarbiausia yra konstitucinė teisė į nemokamą gydymą.
Matyt, tokį ginčą galiausiai galėtų išspręsti Konstitucinis teismas.
Tačiau visuomenei turbūt svarbiau suprasti, kas pasikeistų, jeigu būtų priimtos siūlomos įstatymo pataisos, ir ko jomis siekia valdantieji.
Su ligonių kasomis sutartis sudariusios privačios medicinos įstaigos, kaip, beje, ir valstybinės gydyklos, negalėtų prašyti iš pacientų jokių priemokų, jei jie atvyksta su gydytojo siuntimu, antraip turėtų sumokėti visą paslaugos kainą patys.
Aišku, dėl tokios praktikos smarkiai nukentėtų privačios medicinos finansai.
Bet SAM nė neslepia, kad tikisi ne tik taupyti pacientų išlaidas, bet ir sustiprinti viešąjį gydymo sektorių, nes jam turėtų būti lengviau pasikviesti deficitinių specializacijų medikus, dabar suviliojamus gerokai aukštesniu uždarbiu privačiose medicinos įstaigose.
Tačiau taktika nuskurdinant privačias medicinos įstaigas trukdyti joms mokėti medikams geresnius atlyginimus ir taip juos pastūmėti į valstybinių gydyklų glėbį gali ir nesuveikti. Taip sako įstatymo pataisų kritikai.
Verslo konfederacijos viceprezidentė teisininkė D.Burginė priminė, kad kvalifikuotų medikų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Atėmus iš jų galimybę daugiau užsidirbti tėvynėje, jie išvyks į turtingas Vakarų valstybes, o mūsų šalies sveikatos apsauga susidurs su dar didesniu medicinos personalo trūkumu.
Šis pavojus nėra iš piršto laužtas, nors realios netektys gali paaiškėti tik po kurio laiko.
Užtat akivaizdi kita grėsmė, dėl kurios perspėja net ir valdančiajai koalicijai priklausantis Seimo pirmininkas S.Skvernelis.
Tai korupcijos rizika viešosios medicinos sektoriuje, uždraudus priemokas taip pat ir valstybinėse gydymo įstaigose.
Juk norėdamas geresnio įtaiso, brangesnės ar greitesnės paslaugos pacientas gali siūlyti medikams vokelius, kad jie jam skirtų būtent pageidaujamos priemonės reikalaujantį jo sveikatos būklės nustatymą.
Veiks ir asmeninės pažintys su medikais, įtaka gydymo įstaigoms, SAM. Sunku įsivaizduoti, kad, pavyzdžiui, įtakingi politikai tuo nesinaudotų.
Kitas gal net dar aršesnius ginčus sukėlęs sumanymas – socialdemokratų teikiamas Reprodukcinės sveikatos įstatymas. Nors ir projekto šalininkai, ir priešininkai irgi kalba apie sveikatos draudimo finansus, pirmiausia tai – ideologinė priešprieša.
Prezidentas G.Nausėda pareiškė, kad šiuo įstatymu siūlomos reprodukcinės sveikatos priemonės jam nėra artimos vertybiškai.
Šalies vadovui keista, kad mažiausiai rūpinamasi reprodukcine sveikata, o kalbama, kaip draudimo fondo lėšomis atlikti abortą, nemokamai gauti kontraceptikų, kitaip sakant, stengiamasi, kad reprodukcijos būtų kuo mažiau.
Projektą pateikusi socialdemokratė B.Vėsaitė rėžė prezidentui iš peties – esą ne jam aiškinti, kaip moterys turėtų elgtis su savo kūnu.
Premjeras G.Paluckas partijos kolegei nedelsdamas pritarė.
Šiuo atveju takoskyra iš tiesų grynai ideologinė, nulemta politinių išskaičiavimų, todėl įstatymą kritikuoja valdančiajai „Vardan Lietuvos“ frakcijai priklausanti A.Širinskienė, tačiau karštai gina Liberalų sąjūdžio pirmininkė V.Čmilytė-Nielsen.
Nepritariantieji įstatymui, vadovaudamiesi krikščioniškuoju mokymu, piktinasi, kad sveikatos draudimo lėšomis bus apmokamas gemale užsimezgusios gyvybės žudymas, kai tuo pat metu vėžiu sergantiems žmonėms trūksta lėšų inovatyviems vaistams, o projekto iniciatoriai remiasi žmogaus teisėmis, kurios apima ir galimybę moterims pačioms pasirinkti, kada gimdyti.
Tikėtina, kad patobulintas įstatymas, atsižvelgus į kritikų ir teisininkų pastabas, galiausiai bus priimtas. Tik Lietuvai opiausia demografinė problema – gimstamumo mažėjimas – dėl to nei paaštrės, nei sumenks. Vadinasi, reikia ieškoti kitokių sprendimų, o jų dar nesurado ne tik Lietuva, bet ir visas Vakarų pasaulis.