SAM teigia, kad tai yra valstybinės medicinos gelbėjimas, kuriuo siekiama gerinti kokybę ir prieinamumą, spręsti nelygybės problemą. Privati medicina šiandien itin sparčiai auga ir tai kelia nerimą dėl valstybinės sistemos silpnėjimo.
Tačiau tokie ministerijos užmojai sulaukia kritikos strėlių. Prieš priemokų naikinimą pasisako ne tik politiniai oponentai, nepritariančių balsų pasigirsta ir tarp sveikatos priežiūros sektoriaus darbuotojų.
„Nei aš, nei medikų bendruomenė, deja, nei pacientai nesupranta, kokia problema yra sprendžiama. Turiu įtarimą, kad net ir ministerija nesupranta, kas bandoma daryti.
Vis akcentuojama, kad viešajame sektoriuje yra žmonių trūkumas. Man, kaip gydytojui, kaip buvusiam ligoninės vadovui, tas yra nesuprantama (...) Ar viešasis sektorius turi problemų? Taip. Ar taip yra dėl privačių klinikų? Visiškai ne, aš absoliučiai nesutinku“, – sakė gydytojas, buvęs Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.
Medikas: „Esminiai pokyčiai nebus daromi“
Pasak jo, didžioji bėda yra tai, kad Lietuva jau kelis dešimtmečius „nukraujuoja“, nes medikai išvažiuoja dirbti į užsienį.
„Tenai yra šimtinės arba tūkstantinės diasporos. Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje, Skandinavijos šalyse. Mes tai ignoravome. Kodėl žmonės nutekėdavo? Reiškia, būdavo prastas viešasis sektorius.
Privati medicina tik sulaiko daktarus, kurie sako, kad negali praktikuoti medicinos Lietuvoje. Todėl, kad yra pamatiniai dalykai: teisinė apsauga, vadybiniai sprendimai, kokios kokybės paslaugą tu gali suteikti žmogui.
Jie sako: „Aš nebegaliu dirbti viešajame sektoriuje, tai pasiliksiu su paprastesnėmis, ne tokiomis įdomiomis paslaugomis, bet bent jau pasiliksiu Lietuvoje.“ Dabar yra bandoma ir tam užkirsti kelią.
Į mediciną atėjau prieš 20 metų. Kai buvome studentai, daktarai mums sakė: „Jums pasisekė. Kai baigsite (studijas, red. pastaba), sistema jau bus sutvarkyta.“ Nuoširdžiai nematau, kad čia kam nors būtų nors kiek geriau“, – „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ sakė M.Gedminas.
Jo teigimu, ministerijos užmojai yra pertekliniai, nes ir dabartinė teisinė bazė neleidžia imti priemokų už paslaugas, apmokamas iš PSDF lėšų.
„Dabar staiga yra supriešinimas: daktarus, slaugytojus, kaip gyvulius, suvaryti atgal į gydymo įstaigas, kuriose kokybė yra... Mes nežiūrime, kaip ten tvarkomasi, ar ūkiškai naudojama. Mes nežiūrime, kam yra išleisti tie europiniai pinigai.
Kai matau tokius veiksmus, dėl ko man darosi liūdna, žinau, kad dar 4 metus esminiai pokyčiai nebus daromi“, – apmaudą liejo M.Gedminas.
Vienodins konkurenciją?
Laidoje taip pat dalyvavęs premjero patarėjas sveikatos apsaugai Evaldas Navickas tvirtino, kad priemokų panaikinimas turėtų atstatyti pusiausvyrą medicinos sektoriuje.
„Esminis dalykas, kad labiau pasiturintys, galintys prisimokėti už sveikatos priežiūrą, gali apeiti eiles, nes privačiame sektoriuje jų yra mažiau, kai kur išvis nėra. Rezultate žmogus susimokėjęs papildomai šalia to, ką apmoka PSDF, gali tas eiles apeiti ir paslaugą gauti greičiau.
Yra noras suvienodinti konkurencines sąlygas, kad tiek privatus, tiek viešas sektorius galėtų veikti vienodomis sąlygomis. O žmonės – gauti paslaugas be jokių priemokų, jei jos apmokamos iš PSDF“, – sakė E.Navickas.
Tačiau Seimo narys Raimondas Šukys tikino, kad šiam projektui pasiekus svarstymų parlamente stadiją, jis balsuos prieš.
„Šiandien sveikatos sistemoje yra akivaizdžiai nepakankamas lėšų užtikrinimas. Dėl to privačios gydymo įstaigos ir priverstos pasiimti priemoką. Kadangi jos negauna pastatų už dyką, negauna iš valstybės investicijų programų fondų aparatūros už dyką.
Todėl jų paslaugų teikimo savikaina nėra tokia pati kaip valstybinės ar savivaldybės sveikatos priežiūros įstaigos. O ligonių kasa ir ministerija norėtų, kad paslauga būtų teikiama už tą patį įkainį, nežiūrinti visų didesnių išlaidų“, – aiškino R.Šukys.
Jis dėstė, kad dirbantysis į PSDF įneša trigubai didesnę lėšų sumą nei valstybė skiria vienam draudžiamajam gyventojui.
„Šiandien dirbantysis sumoka 1858 eurus per metus, o valstybės mėtinė įmoka už pensinio amžiaus žmones, neįgaliuosius, vaikus ir daugelio kito kategorijų žmonių yra 611 eurų.
Jei valstybė mokėtų ir rastų lėšų bent 75 proc., ką sumoka dirbantysis, manau, tada būtų adekvatūs įkainiai ir privačioms įstaigoms būtų priimtina teikti paslaugas už tą vienodą įkainį“, – sakė R.Šukys.
„Įstaigos turi užsidirbti“
Pasak E.Navicko, Vyriausybė yra numačiusi didinti įmokas. Jis taip pat neigė, kad valstybinės įstaigos gauna reikšmingą paramą – beliko tik Europos Sąjungos projektų lėšos, o ir šitas kranelis po kelių metų bus užsuktas.
„Tos vadinamos labdaros, apie ką dabar kalbama, nebeliko. Įstaigos turi užsidirbti“ – sakė E.Navickas.
„Taip pat noriu paneigti mitą, kad privačiame sektoriuje yra ženkliai didesni atlyginimai“, – pridūrė jis ir paaiškino, kad išimtis yra radiologai, dermatologai, oftamologai. Kitų sričių medikų atlyginimai esą yra panašūs ir viešoje, ir privačioje įstaigoje.
Jis pabrėžė, kad privačios medicinos įstaigos, skirtingai nei valstybinės, siekia pelno. O būtent šį turtą ir sukrauna priemokos.
„Jeigu mes žiūrėtume tendencijas, kaip vystosi privatus sektorius, jos akivaizdžiai parodo, kad ši veiklos sritis yra labai patraukli, labai pelninga. Jeigu maisto gamyboje pelningumo procentai skaičiuojami iki 10, tai sveikatos priežiūroje jie viršija 20 ir 30 proc. pelno maržą. Tai yra pelnas po mokesčių, kolegos, apie ką mes kalbame“ – sakė E.Navickas.
Mato neteisėtą pacientų apmokestinimą
Kaip jau anksčiau teigė siūlymą inicijavusios SAM vadovė Marija Jakubauskienė, įsigaliojus naujai tvarkai, iš pacientų nebebūtų reikalaujama papildomų mokesčių už valstybės lėšomis teikiamas medicinines paslaugas.
Be to, tikinama, kad tokie pokyčiai prisidėtų ir prie strateginių Vyriausybės tikslų – didinti skaidrumą sveikatos sistemoje, paslaugų prieinamumą, valdyti eiles gydymo įstaigose, gerinti medikų savijautą, mažinti pacientų atskirtį – įgyvendinimo.
Tiesa, siekiama užtikrinti, kad odontologinės paslaugos vaikams ir socialiai remtiniems asmenims ir toliau būtų teikiamos ta pačia tvarka, kaip ir šiuo metu.
Jei naujai tvarkai parlamentarai pritartų, ji įsigaliotų nuo 2026-ųjų pradžios.
Šiuo metu Sveikatos sistemos įstatymas įtvirtina galimybę pasirinkti brangesnes paslaugas, medžiagas bei procedūras. Kaip jau anksčiau nurodė ministerija, praktikoje tai tapo neteisėto pacientų apmokestinimo įrankiu, keliančiu nepasitenkinimą ir iškreipiančiu sveikatos sistemą.