Tyrimas: 9 iš 10 medikų nepritaria pacientų teisių varžymui renkantis brangesnes medicinos paslaugas

„Apklausa siekta išsiaiškinti, ką apie planuojamus pokyčius mano medikai ne tik didmiesčiuose, bet ir kitose šalies apskrityse. Šioje apklausoje dalyvavo apie 50 organizacijų, vienijančių skirtingų sričių medikus ir medicinos personalą, o per gana trumpą laiką įsitraukimas tapo aktyvus – „Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos“ tyrime dalyvavo beveik 4 tūkst. respondentų“, – sako „Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos“ pirmininkė Alma Astafjeva.

Remiantis tyrimo duomenimis, net 95,6 proc. apklaustų medikų nepritaria tam, kad būtų panaikinta galimybė pacientams pasirinkti brangesnes sveikatos priežiūros paslaugas, procedūras bei medžiagas, pavyzdžiui, implantus, protezus ar akių lęšiukus.

Pritarimą pacientų teisių ribojimui renkantis brangesnes sveikatos priežiūros paslaugas išreiškė tik 3,3 proc., tuo tarpu 1 proc. respondentų nuomonės neturėjo, rašoma pranešime žiniasklaidai.

96 proc. apklausoje dalyvavusių medikų bei medicinos personalo darbuotojų nepritaria ir tam, kad pacientams būtų uždrausta pasirinkti papildomas (mokamas) paslaugas, nepriskiriamas tiesioginei sveikatos priežiūrai, pavyzdžiui, vienvietę palatą. Siūlymui pritaria 3,1 proc., o nuomonės neišreiškė 0,9 proc. respondentų.

Dar daugiau – 96,2 proc. apklausoje dalyvavusiųjų – nesutinka su tuo, kad būtų panaikinta galimybė pacientams pasirinkti papildomas paslaugas ar procedūras, pavyzdžiui, papildomus kraujo tyrimus, apmokant jas patiems. Šiam ribojimui pritaria 3,3 proc., o 0,5 proc. atsakė neturintys nuomonės.

„Tyrimo duomenys rodo, jog didžioji dauguma apklausoje dalyvavusių šalies medikų nepritaria planuojamiems įstatymo projektams. Minėti ir kiti numatomi pokyčiai sveikatos sistemoje turėtų būti aptarti su medikų bendruomenėmis, o ne su kelių įstaigų vadovais ir ligonių kasų atstovais, tam kad pacientai Lietuvoje gautų kokybiškas bei jiems reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas“, – teigia A. Astafjeva.