Kompensuojamųjų vaistų kainynas peržiūrimas kas pusę metų. Todėl jau pasidarė įprasta, kad po sausio 1 d. arba po liepos 1 d. vaistinėje apsilankę gyventojai nustemba – jų vaistas staiga neteko kompensacijos. Vieni burba, bet vaisto keisti nenori, todėl moka iš savo kišenės, o kiti vargsta vargelį ir bando prisitaikyti sau kitą medikamentą.
„Labiausiai kenčia onkologinėmis ir neurologinėmis ligomis sergantys pacientai. Ir žiniasklaidoje buvo nuskambėję atvejai, kai onkologiniai ligoniai negalėjo gauti savo vaistų“, – sakė L.Krušienė.
Susirūpinimą, pasak jos, kelia tendencija, kad vaistų prieinamumas Lietuvoje tik blogėja. Ir naujasis kainynas, kuris įsigalios nuo liepos 1 d. leidžia prognozuoti didėsiančią vaistų tiekimo sutrikimų riziką.
„Kainyne klasikinių chemoterapinių vaistų, kurie kainuoja pakankamai nedaug, tiekėjų yra mažai ir jų skaičius mažėja praktiškai su kiekvienu kainyno atnaujinimu“, – pastebėjo L.Krušienė.
Gamintojai: mažėja vaistų pasiūla
Jau daugiau nei 5-eri metai Lietuvoje „įšaldytos“ kompensuojamųjų generinių vaistų kainos, t.y. jos negali didėti, sudarant naujus kompensuojamų vaistų kainynus. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trimituoja, kad ši tvarka per antrąjį 2025 m. pusmetį padės sutaupyti 5,7 mln. eurų.
Tačiau vaistų gamintojai tikina, kad toks kainų reguliavimas atgyveno, skatina tiekėjus trauktis iš Lietuvos rinkos, tad pacientams tenka keisti vaistus, jie praranda pasirinkimo laisvę.
„Kas iš to, kad vaistas kompensuojamas, jeigu dėl trūkumo žmogui neįmanoma jį įsigyti?“ – klausia farmacininkai.
Vaistų gamintojų asociacijos (VGA) valdybos narys Darius Sinkevičius tvirtina, kad du trečdaliai kompensuojamųjų vaistų kainyne esančių grupių vaistų neatitinka „2+“ principo, t.y. juos į Lietuvos rinką tiekia tik vienas arba du gamintojai.
„Užšaldytos“ kainos riboja pacientams galimybę gauti kompensuojamą gydymą. Gamintojai negali patekti į kainyną, todėl nebetiekia vaistų“, – paaiškino D.Sinkevičius.
Pasak jo, 2020 m. pradžioje įsigaliojusi tvarka galėjo būti naudinga tuomet, tačiau patirtis rodo, kad situacija pasikeitė. D.Sinkevičiaus teigimu, Lietuva perlenkė lazdą – mūsų šalis Europoje išsiskiria ypač mažomis generinių vaistų kainomis ir gamintojams neapsimoka ateiti į mūsų šalį.
Kompensuojamus generinius vaistus vartoja 800 tūkst. Lietuvos gyventojų ir nors jų kainų „atšaldymas“ iš privalomojo sveikados draudimo fondo (PSDF) pareikalautų beveik 6 mln. eurų, būtų išspręsta vaistų tiekimo sutrikimų problema, kai žmonės priversti blaškytis po vaistines dėl vieno ar kito vaisto trūkumo šalies rinkoje.
„Šita investicija tikrai nėra tokia didelė, kad būtų užtikrintas tinkamas vaistų tiekimas“, – sakė D.Sinkevičius.
Jo nuomone, niekas neskaičiuoja, kokius nuostolius Lietuvai atneša vaistų trūkumas. Juk medikamento vaistinėje neradęs pacientas grįžta pas gydytoją, kuris jam turi išrašyti kitą vaistą, visi gaišta laiką.
Pasak VGA, Lietuva vienintelė Europos valstybė, kuri taiko vaistų kainų „įšaldymo“ praktiką.
Ministerija: „įšaldymo“ tikslingumas bus vertinamas
SAM kiekvienų metų pabaigoje peržiūri, kokį poveikį rinkai turi vaistų kainų „įšaldymas“.
„2023 m. IV ketvirčio analizė dėl vaistų šaldymo tolesnio taikymo parodė, kad nusprendus nebetaikyti bazinių kainų įšaldymo, PSDF biudžeto išlaidos padidėtų daugiau kaip 10 mln. Eur.: iš jų 4,896 mln. eurų – dėl vieno tiekėjo vaistų bazinės kainos padidėjimo, 5,743 mln. eurų – dėl dviejų ir daugiau tiekėjų vaistų bazinės kainos padidėjimo“, – Lrytas pateiktame komentare nurodė SAM Farmacijos politikos departamento direktorė Anželika Oraitė.
Ji paaiškino, kodėl Lietuvoje buvo pasirinktas kainų „įšaldymo“ mechanizmas.
„Atlikus vaistų kainų, galiojusių iki 2018 m. liepos 1 d. įsigaliojusių kainodaros pasikeitimų ir kainų po šių pasikeitimų, palyginamąją analizę, paaiškėjo, kad konkurenciją skatinančios priemonės nebuvo veiksmingos, pastebėtas vaistų kainų augimas, todėl, atitinkamai buvo nuspręsta įstatyminiu lygmeniu nustatyti ir taikyti reguliavimo priemones, kurios sustabdytų PSDF biudžeto išlaidų didėjimą, tarp jų buvo ir „kainų šaldymas“.
Kartu nuspręsta ir tai, kad SAM, atsižvelgdama į PSDF biudžeto galimybes bei esamas makroekonomines sąlygas, kiekvienų metų, pradedant nuo 2024 metų, paskutinį ketvirtį įvertina bazinių kainų „įšaldymo“ tolimesnio taikymo tikslingumą. Šiais metais toks vertinimas taip pat bus atliekamas“, – nurodė A.Oraitė.
SAM ketvirtadienį pranešė, kad nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuriame įtrauktas rekordinis vaistų skaičius, daugiau vaistų grupių ir mažesnės vaistų bazinės kainos.
Į naująjį kainyną įtraukta 2 160 vaistų, iš jų – 236 lygiagretaus importo vaistai ir 132 vardiniai, nurodė SAM.
Lyginant su pirmuoju šių metų pusmečiu, vaistų padaugėjo 126, o vaistų grupių skaičius išaugo nuo 868 iki 889. Taip pat šio pusmečio kainyne gerokai padaugėjo lygiagrečiai importuojamų vaistų – nuo 198 iki 236.
Tuo metu 582 vaistų bazinė kaina sumažėjo, o 377 vaistams tiekėjai pritaikė papildomų nuolaidų.
Preliminariais ministerijos skaičiavimais, šių metų antrąjį pusmetį PSDF biudžetas sutaupys apie 5,7 mln. eurų.