Kodėl Lietuvoje toks aukštas sergamumo rodiklis, mokslas kol kas negali atsakyti. Vyrai serga dažniau nei moterys – Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet inkstų vėžio diagnozę išgirsta apie 700 žmonių.
„Inkstų vėžio rizikos veiksniais laikomi rūkymas, nutukimas, paveldimumas ir toksinis kai kurių medžiagų (asbesto, pesticidų) poveikis.
Ankstyva diagnostika sudėtinga, nes liga sąlygiškai reta ir profilaktinės atrankos programų nėra.
Aptikus ankstyvų stadijų inkstų vėžį, dažniausiai atsitiktinai, tiriant žmogų dėl kitų priežasčių, taikomas chirurginis gydymas, abliacijos procedūros, kartais pašalinamas pažeistas inkstas“, – sako gydytoja onkologė chemoterapeutė dr. Skaistė Tulytė-Kirzova.
Inkstų vėžys – įvairialypė liga, gali būti geros prognozės, lėtos eigos, pasiduodanti gydymui – pacientai gyvena dešimtmečiais.
Kai nustatomas vidutinės ar blogos prognozės inkstų vėžys, ligos eiga agresyvesnė, dažnai jau diagnozės metu vėžys būna išplitęs, jam gydyti skiriama sisteminė medikamentinė terapija.
– Esant dideliam sergamumui turėtume gauti moderniausią gydymą. Ar taip yra? – klausiame gydytojos onkologės chemoterapeutės dr. S.Tulytės-Kirzovos.
– Gydymo galimybės yra nemažos, taikomi įvairūs lokalūs minimaliai invazyvūs gydymo metodai. Iš medikamentinio gydymo arsenalo daug metų mūsų pacientams buvo prieinami tik taikinių terapijos preparatai. Pastaruoju metu galime taikyti ir imunoterapijos preparatus.
Vis dėlto kai kuriuos pacientus, kurių liga laikoma vidutinės ir blogos prognozės, vertinant pagal ligos eigos agresyvumą bei paciento būklę, reikėtų gydyti taikinių terapijos ir imunoterapijos vaistų deriniais. Deja, šios galimybės Lietuvoje nėra.
– Plačiai kalbama apie personalizuotos medicinos plėtojimą Lietuvoje, tačiau galime gydyti pacientus tik vienu veiksmingu vaistų deriniu, neturime galimybės skirti efektyvų gydymą tada, kai jo reikia. Didelė dalis pacientų taip ir nespėja gauti tolesnio gydymo...
– Taip, liūdna situacija: vaistų yra, jie kompensuojami, tačiau reikalingo derinio skirti negalime.
Noriu pabrėžti, kad ne visiems sergantiems pažengusiu ar metastazavusiu inkstų vėžiu reikalingas toks kombinacinis gydymas.
Kai kuriems tikrai pakanka imunoterapijos kombinacinio gydymo ar taikinių terapijos preparato.
– Kaip jaučiatės, kai pacientui negalite pritaikyti optimalaus gydymo derinio nuo pat pradžių?
– Žinoma, gydytojui sunku, kai žino, kad rekomendacijos ir gairės nurodo gydyti kitaip.
Per ilgametę praktiką matome, kad kai kurių pacientų liga linkusi greitai progresuoti ir būtent jiems norėtųsi pradėti nuo paties tinkamiausio galimo gydymo, kuo mažiau spėlioti, kuo stipriau veikti į visus vėžį palaikančius mechanizmus ir gauti geriausią atsaką kuo greičiau.
Kai kurie pacientai linkę gydytis savo lėšomis.
O kitiems pradedame nuo vieno vaisto, atliekame kontrolinius tyrimus ir esant nesėkmingam gydymui pereiname prie antraeilio gydymo. Taip daliai pacientų prarandame laiko.
– Kodėl gydymas turėtų būti personalizuotas? Kodėl vienas gydymas netinka visiems pacientams?
– Vieno vaisto visiems nėra nei inkstų vėžiu sergantiesiems, nei apskritai onkologijoje ar kitose šiuolaikiškos medicinos srityse. Nustatomi skirtingi molekuliniai mechanizmai, histologiniai potipiai, įvertinami individualūs paciento rizikos veiksniai, gretutinės būklės ir parenkamas geriausias metodas konkrečiam ligoniui, kad nepakenktume ir gautume kuo geresnį atsaką kuo anksčiau, o tai lemtų kuo ilgesnį paciento išgyvenamumą.
– Kaip pasireiškia inkstų vėžio biologinė įvairovė? Kodėl vienas gydymo sprendimas netinka visiems?
– Inkstų vėžys gali būti sudarytas tik iš šviesių ląstelių arba turėti kitų ląstelių (chromofobinių, panašių į sarkomą). Genetiniais tyrimais gali būti nustatoma papildoma genų raiška, rodanti sąsają su paveldimais sindromais (von Hippel-Lindau, tuberozinės sklerozės ar kt.).
Tokiais atvejais kombinacinio gydymo reikšmė gali būti didesnė arba priešingai, t.y. imunoterapija visai nerekomenduojama. Ir, žinoma, paciento individualios ypatybės: nekontroliuojama hipertenzija, autoimuninės ligos, smarkiai išplitusi (daugybiniai židiniai visame kūne) onkologinė liga ar metastazės galvos smegenyse taip pat lemia gydymo taktiką.
Naujų terapijų prieinamumas pagerintų rezultatus
Gydytojas onkologas chemoterapeutas, Vytautas Brasiūnas.
„Per pastaruosius 10 metų išplitusio inkstų vėžio gydymas kardinaliai pasikeitė.
Prieš kelis dešimtmečius buvo prieinami tik keli vaistai, kurie tuo laiku jau buvo perversmas gydant inkstų vėžį. Ligoniai šiais vaistais tam tikrais atvejais veiksmingai gydomi ir šiandien, kai kurie gydymą sėkmingai tęsia 5–6 metus.
Vėliau inkstų vėžiui gydyti buvo patvirtinti kiti naujos klasės vaistai, slopinantys kraujagyslių navikuose susidarymą. Šie vaistai sėkmingai naudojami išplitusiam inkstų vėžiui gydyti ir šiandien, yra naujų gydymo derinių svarbi dalis.
2018 m. į klinikinę praktiką įvestas naujo tipo gydymas – imunoterapija. Šiuo metu visiems ligoniams, kuriems diagnozuotas išplitęs inkstų vėžys, yra skiriamas šis gydymas arba šis gydymas derinyje su jau minėtais vaistais.
Tiriami nauji vaistų deriniai, kurie pasižymi geresniu veiksmingumu, taip pat ilgalaikiu veiksmingumu, mažesniu pašaliniu poveikiu, ir tai leidžia geriau individualizuoti gydymą priklausomai nuo klinikinių ligos veiksnių.
Šie gydymai, ypač imunoterapija, taip pat yra veiksmingi juos skiriant po operacijos, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo riziką po inkstų navikų pašalinimo.
Šioje srityje atliekama daug klinikinių tyrimų, o klinikinėje praktikoje pagal naujausias gydymo rekomendacijas jau skiriami ir naujo tipo vaistai, kurie yra sukurti nustačius inkstų vėžio ląstelių specifinius biologinius vystymosi mechanizmus.
Naujausi klinikiniai tyrimai rodo, kad dviejų vaistų derinys yra veiksmingesnis nei vieno vaisto. Šiuo metu rekomenduojama skirti vaistų derinius – dvi imunoterapijas ar imunoterapijas derinyje su tirozin-kinazių inhibitoriumi (TKI).
Klinikinėje praktikoje stebima, kad imunoterapijos derinyje su TKI vaistais atsako į gydymą dažnis yra 60–70 proc. ligonių, o skiriant dvigubą imunoterapiją – 40 procentų ligonių.
Išlieka klausimas, koks yra ilgalaikis tokio gydymo veiksmingumas. Atliekami nauji klinikiniai tyrimai, stebimi ligoniai, kuriems šie nauji gydymo būdai jau skiriami.
Šio gydymo veiksmingumas priklauso ir nuo tokių klinikinių veiksnių kaip ligos pobūdis, agresyvumas, genetiniai žymenys. Svarbus klausimas išlieka, kaip ligoniui parinkti gydymą, kuris būtų jam veiksmingiausias, todėl svarbūs yra tyrimai veiksnių, kuriais remiantis bus galima geriau parinkti gydymą konkrečiu atveju.
Jau atliekami klinikiniai tyrimai su trijų tipų terapijų deriniais, kurie artimiausiu metu taps gydymo standartu.
Gydant inkstų vėžį padaryta tikrai didelė pažanga, didesnė nei daugelio kitų onkologinių ligų atveju.
Taikinių terapijos, imunoterapijos, šių ir kitų naujų gydymo būdų deriniai iš esmės pakeitė vėžio gydymą. Inkstų vėžio gydymas šiuo metu yra vienas tų sėkmės pavyzdžių, kaip mokslo laimėjimai mums suteikia naujų galimybių gydyti onkologines ligas.
Šiuo metu Lietuvoje inkstų vėžiui gydyti turime pagrindines terapijas, galime gydymą skirti pagal dabartines gydymo rekomendacijas, tačiau į praktiką šiuo metu diegiami vis nauji vaistai, skiriami jų nauji deriniai, kurie pasižymi didesniu veiksmingumu, mažesniu pašaliniu poveikiu, taigi gydymo optimizavimas šiais naujais vaistais leistų pagerinti gydymo rezultatus.
Naujų terapijų prieinamumas, galimybė rinktis gydymo metodus, pritaikant ligoniui optimalų gydymą, vaistų schemą, pagerintų gydymo rezultatus.
Svarbiausia – tai gerokai prailgintų pacientų išgyvenamumą, pagerintų jų gyvenimo kokybę, o gydytojai turėtų daugiau galimybių skirti individualizuotą gydymą, turintį mažiau pašalinių reiškinių.“
Straipsnį remia „Ipsen Pharma“ CMX-LT-000352 Paruošta 2025 m. birželio mėn.