Nė nežino, kad nešiojasi tiksinčią bombą
Kartu su tyrėjų komanda Kauno technologijų universiteto (KTU) vyr. mokslo darbuotojas daktaras Vytautas Petkus sukūrė nepaprastai svarbų atradimą neurokritinės medicinos srityje. Tai – galvos smegenų išemijos po spontaninės subarachnoidininės hemoragijos numatymo ir ankstyvojo perspėjimo inovacinės technologijos.
V.Petkus pasakojo jau ne vienerius metus dirbantis su neurochirurgais iš įvairių Lietuvos klinikų. Per šį laikotarpį buvo pastebėta įvairių problemų, tačiau išryškėjo ir viena ypač svarbi.
„Tai yra patologija, susijusi su smegenų aneurizmos susiformavimu, plyšimu, kraujo išsiliejimu į smegenis ir kritiniais procesais, vykstančiais po to“, – pasakojo daktaras.
Smegenų aneurizma, kaip aiškėja, dažniausiai susiformuoja kraujagyslių šakojimosi vietoje – aneurizma auga, pučiasi, o pats žmogus ne tik nežino turintis šį darinį, bet ir negali prognozuoti, kada jis plyš.
V.Petkus sako, kad tai priklauso nuo daugelio faktorių – amžiaus, genetikos, gyvenimo būdo, kraujospūdžio ir kitų. Dažniausiai tai yra pacientai, patenkantys į 40–60 m. amžiaus grupę.
„Daug žmonių nešioja savyje tiksinčias bombas. Ar jos plyš ir kada tai bus – tai yra tarsi loterija“, – sakė daktaras.
Statistika rodo, kad kraujui išsiliejus į smegenis, maždaug 20 proc. žmonių ligoninės taip ir nespėja pasiekti. O tiems, kuriems pavyksta laiku patekti į gydytojų rankas, skubiai daroma galvos smegenų operacija.
„Surandama aneurizmos vieta, užspaudžiama kraujagyslė. Atrodo, viskas gerai, žmogus po operacijos pabunda, gerai jaučiasi.
Bet po aneurizmos plyšimo praėjus nuo trijų dienų iki trijų savaičių įvyksta smegenų vazospazmas. Kraujagyslės susitraukia, smegenų ląstelės negauna deguonies, gliukozės – tada gali įvykti išemija, kai žmogus praranda bet kurias gyvybines funkcijas“, – liūdną realybę atskleidė V.Petkus.
Kaip veikia ši technologija?
Matydami šią problemą, mokslininkai kūrė įvairius modelius, kurie padėtų stebėti galvos smegenyse vykstančius procesus.
„Pajutome poreikį iš neurochirurgų, kurie operuoja pacientą, tikisi, kad operacija gerai pavyko ir pacientas pasveiks, tačiau negali kontroliuoti kitų faktorių.
Supratome, kad yra tinkama akimirka prisėsti ir pasižiūrėti, kaip šią problemą spręsti – tai padaryti padėjo ir dirbtinis intelektas, ir naujos žinios, leidžiančios numatyti veiksnius, kurie lemia, kurioje vietoje ir kada gali įvykti vazospazmas“, – projekto eigą prisiminė mokslo darbuotojas.
Pirmosios projekto užuomazgos atsirado 2020 m. Nors procesą kiek stabdė COVID-19 pandemija, ES lėšomis finansuojamas projektas vyko 3,5 metų. Tiesa, V.Petkus sako ir dabar įžvelgiantis galimybių projekto tobulinimui.
„Be finansavimo nieko nebūtų įvykę – viskas turbūt ir liktų hipotezėmis“, – pripažino pašnekovas.
Kokiu principu veikia technologija, prie kurios ne vienerius metus dirbo įvairių sričių mokslininkai?
„Prieš operaciją ir po jos žmogui yra padaroma kompiuterinė tomografija. Per pirmąsias tris dienas po operacijos kompiuterinė tomografija gali parodyti, kurioje vietoje išsiliejo kraujas, kiek yra likvoro ir kokia yra rizika, kad gali įvykti smegenų vazospazmams – tai pastebėti padeda dirbtinis intelektas.
Taip pat analizuojami kraujo tyrimo rezultatai bei kiti faktoriai – visa ši pradinė medžiaga leidžia prognozuoti, kuriame smegenų arteriniame baseine ir kuriuo metu gali įvykti spazmas. Tai matant į smegenų arteriją galima įvesti zondą ir atlikti infuziją, kad kraujagyslė nesusitrauktų“, – pasakojo V.Petkus.
Pamažu įsileis ir gydymo įstaigos
Daktaro teigimu, technologijos, gebančios analizuoti tokius duomenis, iki šiol pasaulyje dar nebuvo. O ir Lietuvos gydymo įstaigose ji dar nėra pritaikoma – kadangi mokslo srityje tai yra naujovė, gydytojams reikia laiko, kad ja pradėtų pasitikėti.
Tačiau dar šiemet Kauno bei Santaros klinikose jau planuojama įdiegti pirmuosius technologijos prototipus, kad gydytojai su ja galėtų susipažinti ir pajustų jos teikiamą naudą.
„Dabar yra ta stadija, kai reikia važinėti po įvairias konferencijas ir pristatinėti mūsų technologiją. Prieš mėnesį mūsų kolega, podoktorantūrinių studijų studentas dr. Edgaras Misiulis, atidavęs turbūt daugiausiai sielos kuriant matematinį modelį, Japonijoje vykusioje tarptautinėje medicinos ir sveikatos informatikos konferencijoje gavo prizą už geriausią pristatymą.
Sulaukiame ir pastabų – kartais teisingos kritikos, o kartais paremtos emocijomis. Visko būna, žmonės turi savo išankstinių nusistatymų, kuriuos sunku pakeisti“, – neslėpė KTU vyr. mokslo darbuotojas.
Vis tik mokslininkų tarpe susidomėjimas šia technologija, anot V.Petkaus, yra išties nemažas, o ir patys technologijos kūrėjai jaučia šios inovacijos svarbą.
Šis projektas dalyvavo ir Finansų ministerijos inicijuotuose „Europos burių 2024“ rinkimuose, kur tapo nominacijos „Šiuolaikinė medicina“ laimėtoju. Konkurse pelnytas apdovanojimas, daktaro teigimu, įkvėpė naujos energijos.
„Visai netikėtai kolegos pasiūlė užpildyti paraišką. Tai tik įpylė daugiau žibalo į ugnį, kad neužgestume – motyvavo toliau nesustoti.
Kita gera naujiena, kad mūsų mokslininkų komanda ką tik laimėjo Kaune vykusi „Demo day“ startuolių pristatymo (angl. Pitch Deck) konkursą ir gavo kelialapius į verslo inkubavimo programą auginti MedTech startuolį“, – pasakojo V.Petkus.
Prasmingos iniciatyvos neliks nepastebėtos ir šiemet. Finansų ministerija septynioliktą kartą inicijuoja „Europos burių 2025“ rinkimus, kuriuose kviečiami dalyvauti ir kiti ES fondų lėšomis finansuojami projektai.
Registruotis projekte „Europos burės 2025“ galite čia.