Tuo tarpu 8 iš 10 medikų teigia, kad tai taip pat neigiamai atsilieps ir personalizuotai pacientų sveikatos priežiūros plėtrai.
„Iš šeimos gydytojų praktikos dažniausiai pastebima, kad pacientai, gaunantys aukštas pajamas, net nesikreipia dėl siuntimo pas specialistą ir tiesiog susimoka už paslaugas pilną kainą.
Tuo tarpu vidutines ir mažas pajamas gaunantys prašo išduoti siuntimą, jei nori patekti pas tam tikrą specialistą, dirbantį privačioje įstaigoje, taip sutaupant, nes tenka sumokėti tik skirtumą tarp bazinės kainos ir gydymo įstaigos numatytos. Vadinasi, dėl šių iniciatyvų medicinos sektoriuje nukentės būtent tie pacientai, kurie uždirba mažiau“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Alma Astafjeva, LŠGPS pirmininkė.
Baiminasi, kad gydymo įstaigose augs tiek eilės, tiek korupcija: ieškant kaltų pirštu beda ne tik į privatų sektorių
Tyrimo duomenimis, net 90,3 proc. respondentų mano, kad įsigalėję SAM įstatymo projektai pablogins gyventojų sveikatos priežiūrą. Beveik 3 proc. tyrimo dalyvių įžvelgė teigiamą įtaką, 3,2 proc. teigia, kad tai neturės jokio poveikio, o 2,3 proc. – nuomonės neišreiškė.
Tuo tarpu 88,8 proc. medikų nurodė, kad SAM planuojami pokyčiai pakenks personalizuotos pacientų sveikatos priežiūros plėtrai. 2,9 proc. respondentų pažymėjo, jog pokyčiai kaip tik turės teigiamos įtakos asmenų sveikatos priežiūrai, orientuotai į individualius pacientų medicininius poreikius. Dar 3,5 proc. apklausos dalyvių manymu, numatomi pokyčiai įtakos tam nedarys. Nuomonės neturėjo 3,2 proc. medicinos darbuotojų.
Susiję straipsniai
Tyrimas taip pat parodė, kad 87 proc. tyrime dalyvavusių medikų nuomone, nauji įstatymo projektai pablogins medicinos personalo darbo sąlygas ir padidins krūvį.
2,7 proc. respondentų mano, kad pokyčiai darbo sąlygas pagerins, o 6,2 proc. medicinos specialistų atsakė, kad tai nedarys jokio poveikio. Savo nuomonės nepateikė 2,9 proc. apklausos dalyvių.
Tam, kad pokyčiai sveikatos apsaugos sektoriuje turės neigiamos įtakos bendram gyventojų pasitikėjimui Lietuvos sveikatos priežiūros sistema, pritaria 87,3 proc. medikų ir tik 3,4 proc. teigia priešingai. 4,6 proc. respondentų nurodė tiesioginio poveikio nematantys, o 3,5 proc. tyrimo dalyvių išskyrė, kad jokios nuomonės šiuo aspektu neturi.
„Planuojami pokyčiai grąžintų mediciną dešimtmečiu atgal, nes šiuo metu sudarytos oficialios galimybės pacientui primokėti už paslaugas sumažino korupciją sveikatos sistemoje.
Pacientas informuojamas apie priemokas, gali pasirinkti, ar sutikti su jomis, ar jų atsisakyti, o susimokėjus už pasirinktas medicinos paslaugas visi mokėjimai vyksta oficialiai bei nuo to yra sumokami mokesčiai valstybei.
Jei kažkurios įstaigos to nedaro, tai reikia identifikuoti problemą ir ją spręsti vietiškai, vietoje to, kad būtų keičiami įstatymai ir daromos reformos“ – teigia A. Astafjeva.
Anketinę apklausą „Lietuvos šeimos gydytojų profesinė sąjunga“ vykdė šių metų gegužės 30 d. – birželio 6 d. Tyrime dalyvavo 3820 medicinos darbuotojų iš įvairių Lietuvos savivaldybių bei skirtingų sveikatos priežiūros sričių.