„Startuoja tokio masto tyrimas, kokio Lietuvoje dar nebuvo. Startuojame liepos 22 d.“ – žurnalistams ketvirtadienį sakė Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL) direktorės pavaduotoja, tyrimo vadovė Lietuvoje Rosita Marija Balčienė.
„Šis tyrimas yra unikalus, nes, deja, Lietuvoje iki šiol nebuvo monitoruojamas žmogus, žmogaus biologinės terpės dėl pavojingų cheminių medžiagų koncentracijos“, – pridūrė ji.
Pasak NVSPL, atrinkti gyventojai bus tiriami Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje. Atvykę išsitirti, jie turės užpildyti parengtą anketą apie savo gyvenimo būdą, mitybą, atnešti šlapimo mėginį bei paaukoti kraujo.
R. M. Balčienės teigimu, išsitirti per trejus metus planuojama pakviesti apie 1,8 tūkst. žmonių – maždaug po 600 žmonių per kiekvienus tyrimo vykdymo metus.
„Projektas vyks trejus metus, iš viso planuojame kviesti 1,8 tūkst. 18–39 m. reprodukcinio amžiaus Lietuvos gyventojų“, – kalbėjo R. M. Balčienė.
Nurodoma, jog į tyrimą gyventojai bus kviečiami registruotais laiškais.
Tikimasi, jog tyrimo duomenys padės spręsti genetikos problemas
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Laimutes Vaidelienės, tyrimo metu surinkti duomenys ateityje gali padėti spręsti genetines problemas, nustatyti tam tikrų rizikų faktorius.
„Naujausi tyrimai rodo, kad būtent aplinka, ką mes suvalgome, ką mes įkvepiame, ką mes liečiame – visa tai, iš tikrųjų, turi didžiulę įtaką ne tik mūsų fiziologijai, bet net ir genetikai (…). Mūsų genų ekspresija, pasireiškimas, yra reguliuojami įvairių cheminių reakcijų, kurias įtakoja būtent įvairios cheminės medžiagos, patekusios iš aplinkos“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė viceministrė.
„Tas tyrimo būdas ieškoti tų medžiagų, kurios gali pakenkti arba gali pastimuliuoti, pakreipti mūsų genų ekspresiją tam tikra linkme, mums yra labai svarbus, įdomus, naujoviškas. Mes tikrai labai tikimės, kad tokiu būdu bus galima atrinkti tam tikras rizikos grupes, tam tikrus žmones arba kažkokius regionus, kuriuose vienos ar kitos medžiagos turi didesnę įtaką“, – kalbėjo L. Vaidelienė.
Tyrimas bus atliekamas 22 Europos šalyse
Tiesa, tokie pat tyrimai iš viso bus atlikti 22 Europos šalyse. Kai kuriose iš jų, pasak NVSPL, jie jau vyksta – šiuo metu gyventojų sveikatos duomenys jau renkami Estijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Ispanijoje, Graikijoje bei Izraelyje, o kitose valstybėse tyrimas turėtų būti pradėtas artimiausiu metu.
„Mūsų kaimynai estai, lenkai pas save jau yra pradėję biomonitoringus, mes dabar pradedame, na o kitos šalys turbūt prisijungs vėliau“, – spaudos konferencijos metu kalbėjo R. M. Balčienė.
„Aišku, mūsų projekto pagrindinis tikslas yra Lietuvos gyventojų populiacija – išsiaiškinti, kokios pavojingos cheminės medžiagos kaupiasi mūsų žmonių organizmuose, tačiau šis tyrimas yra ir tarptautinio tyrimo dalis, kur mes keisimės duomenimis su visos ES šalimis“, – aiškino ji.
Pažymima, jog remiantis tyrimo metu gautais duomenimis, Europos Sąjungos (ES) įstatymų leidėjams bus teikiami siūlymai, kaip sumažinti kenksmingų medžiagų kiekius žmonių organizme.
„To tarptautinio tyrimo tikslas yra, kad bus teikiamos išvados, rekomendacijos sprendimų priėmėjams, ir bus visoje Europoje reglamentuojami cheminių medžiagų ribojimai, kad kuo mažiau pas žmogų patektų iš aplinkos, maisto, pramonės pavojingų cheminių medžiagų", – akcentavo projekto Lietuvoje vadovė.
Lietuvoje vykstantis tyrimas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis.