Kiek atsirado kandidatų?
Mažeikių ligoninės vadovo postas atsilaisvino 2024 m. gegužės pradžioje, kai tuometį direktorių Sigitą Kaktį pasivijo įtarimų šešėlis dėl neskaidrių viešųjų pirkimų ir viešųjų bei privačių interesų pažeidimų.
Bet naujo vadovo strimgalviais ieškoti niekas nepuolė. Mažeikių ligoninė turėjo laikiną direktorę, o konkursas vadovo pareigoms užimti buvo paskelbtas 2025 m. kovo 10 d.
Matyt, Mažeikių rajono savivaldybė labai tyliai skelbė, nes atsirado tik 3 kandidatai. Iš jų 2 atitiko keliamus reikalavimus bei buvo pakviesti dalyvauti konkurso I etape – pretendentų vertinime komisijoje.
Bet kaip Lrytas informavo Mažeikių rajono savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Alma Tupikienė, nė vienam kandidatui vertinimo komisija neskyrė minimalių 7 balų ir konkursas neįvyko.
Gegužės 5 d. konkursas buvo paskelbtas antrą kartą. Iš viso atsirado 7 kandidatai, reikalavimus atitiko 4, bet vertinimo komisijai pasirodė tik 3.
Ir vienam kandidatui net pavyko surinkti daugiau nei 7 balus. Tada lieka paskutinis išbandymas – pokalbis su Mažeikių rajono savivaldybės mere Rūta Matulaitiene. Bet kandidatas politikės filtro nepraėjo, todėl prisireikė konkursą paskelbti ir trečią kartą. Paraiškas dar galima teikti iki liepos 22 d. (imtinai).
Kaip nurodoma savivaldybės išplatintame kvietime, Mažeikių ligoninė – viena didžiausių ligoninių regione, kurioje veikia 16 skyrių, dirba apie 470 darbuotojų.
Mažeikių ligoninės direktoriaus atlyginimas – nuo 7054,00 eurų neatskaičius mokesčių, bet galima ir priedą iki 20 proc. užsidirbti.
Taigi, kodėl savivaldybė neranda ligoninei vadovo?
Gydytojai uždirba daugiau
Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos (LGVS) prezidentas Kęstutis Štaras pastebėjo, kad Mažeikių atvejis nėra išskirtinis, su panašiais iššūkiais susiduria ir kitos savivaldybės.
„Eiti vadovauti ir būti atsakingam yra be galo sudėtinga. Periferijoje trūksta slaugytojų, o vadovai turi užtikrinti paslaugų teikimą.
Vadovo pozicija yra nepatraukli. Gydytojams, kurie turi licencijas, labiau apsimoka užsiimti gydymu, nes atlyginimas yra didesnis nei vadovo“, – Lrytas pasakojo K.Štaras.
Jis tęsė, kad į ligoninės direktorių strėlės skrieja iš visų pusių. Jį spaudžia savivaldybės meras, gyventojai užverčia skundais, o medikai reikalauja didesnių algų.
K.Štaras priminė, kad regionų medicinai gelbėjimosi ratą meta Sveikatos apsaugos ministerija, medikų pritraukimui numačiusi nemažas lėšas. Bet greito problemos sprendimo jis nemato.
„Tendencija yra ta, kad periferijoje trūksta ir gerų vadovų, ir gydytojų, ir slaugytojų“, – sakė K.Štaras.
Pasiruošimas karo grėsmei ir politikų nemalonė
„Iš savo asmeninės perspektyvos galiu pasakyti, kad dabartinėmis sąlygomis nė už ką neičiau vadovauti į viešąją įstaigą“, – Lrytas patikino iki pernai gruodžio Joniškio ligoninei vadovavęs Martynas Gedminas.
Jis vardijo, kad šiuo metu ligoninės vadovui keliami sunkiai įgyvendinami tikslai ir gerai dirbdamas gali užkliūti vietos valdžiai.
„Pasiruošimas karo grėsmėms... Kaip vadovas, tu iki baudžiamosios atsakomybės lygmens esi atsakingas už bet kokį nepasiruošimą, nors resursų tam nėra duodama.
Tu esi pavaldus politikams, kurie savo rajone nori būti populiarūs. Ir jie nori populiarių sprendimų, nors jie prieštarauja medicinai, net tvarkai, kuri galėtų gelbėti gyvybes.
Manau, žmogus, kuris supranta mediciną ir vadybą, nelabai veržiasi į ligoninės vadovo pareigas“, – sakė M.Gedminas.
Jis pridūrė, kad ateityje gali būti vis sunkiau rasti, kas vadovautų sveikatos priežiūros įstaigoms.
„Lenkiu galvą prieš vadovus, kurie yra protingi ir turi vadybinius sugebėjimus, nes absoliučiai visi jie versle gautų geresnes sąlygas“, – pastebėjo M.Gedminas.
Kaip nusipelnyti autoritetą?
Pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau ligoninės direktoriaus pareigos patikimos ne gydytojams, o vadybininkams. Tačiau medikai į iš kitos srities atėjusį direktorių gali žiūrėti kreivai.
„Gydytojai yra tam tikra kasta, jie protingi, su tam tikrais ego. Kas visus juos sulygiuotum su įstaigos interesais, reikia turėti autoritetą.
Manau geras pavyzdys yra Telšių ligoninė, kur direktorė yra gydytoja (Jovita Seiliuvienė, – aut. pastaba). Ji pati budi, daro endoskopijas, dėl to kolektyve yra tam tikra darna. Tokiems žmonėms aš jaučiu didžiulę pagarbą.
O kur ateina vadybininkas, ten daktarai iš karto pro pirštus žiūri. Dėl to yra tokia sudėtinga situacija“, – sakė M.Gedminas.
Kokie reikalavimai keliami vadovui?
Kaip nurodo Mažeikių rajono savivaldybė, pretenduoti į Regioninės Mažeikių ligoninės direktoriaus pareigas kviečiami asmenys, turintys lyderystės įgūdžių ir taikantys pažangius organizacijų valdymo metodus, suvokiantys organizacijos kultūros reikšmę sėkmingai veiklai.
Tikimasi kandidatų, orientuotų į pacientų poreikius, procesų efektyvinimą ir rezultatus, gebančių formuoti viziją ir strategiją, stiprinti personalo kompetencijas, kurti organizacinę kultūrą.
„Pretendentai turi turėti aukštojo mokslo kvalifikaciją, įgytą baigus universitetines sveikatos mokslų, socialinių mokslų, teisės, verslo ir viešosios vadybos arba gyvybės mokslų studijų krypčių grupės studijas ir įgijus ne žemesnį nei magistro kvalifikacinį laipsnį, arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją; ne mažesnę kaip 4 metų vadovaujamo darbo patirtį, privalumas – įstaigoms, organizacijoms ar įmonėms; mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją.
Būsimajam vadovui numatomi veiklos prioritetai: užtikrinti, kad pacientai gautų aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugas, diegti efektyvius procesus stiprinant duomenimis grįstą sprendimų priėmimą ir į rezultatus orientuotą valdymą, kurti saugią aplinką darbuotojams, kurioje skatinamas bendradarbiavimas, pasitikėjimas ir nuolatinis tobulėjimas bei įgyvendinti pažangius procesų skaitmenizavimo sprendimus sveikatos sistemoje“, – rašoma Mažeikių rajono savivaldybės pranešime.
Mažeikių ligoninės direktorius priimamas į darbą 5 metų kadencijai.