Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC) išplatino perspėjimą dėl Vibrio bakterijų.
„Bakterijos natūraliai gyvena sūriuose pakrančių vandenyse, kur maišosi sūrus ir gėlas vanduo, ypač kai temperatūra aukšta, o druskingumas mažesnis“, – teigė ECDC.
„Tokios sąlygos dėl klimato kaitos vis dažniau pasitaiko kai kuriose Europos dalyse“, – pridūrė agentūra, pažymėdama, kad Baltijos jūroje jau įprastų bakterijų rasta ir Šiaurės jūroje, ir uždarose maudyklose.
Vibrio bakterijų sukelta liga yra vadinama vibrioze, ji gali sunkiai sutrikdyti sveikatą. Rizika užsikrėsti kyla valgant žalius arba nepakankamai termiškai apdorotus moliuskus, ypač austres, arba plaukiojant vandenyse, kuriuose gausu bakterijų. Per odos įbrėžimą ar kitą atvirą žaizdą bakterijos gali patekti į žmogaus organizmą.
Žmonėms, kurių imuninė sistema nusilpusi arba sergantiems lėtinėmis kepenų ligomis, kyla didesnė komplikacijų (sepsio, kraujo užkrėtimo ar net galūnių amputacijos) rizika.
ECDC teigimu, šios infekcijos Europoje vis dar „palyginti retos“. Tačiau kelios priėjimą prie Baltijos jūros turinčios šalys pastaraisiais metais pranešė apie padažnėjusius susirgimus, ypač vasaromis, kai ilgiau laikosi karščiai.
Pavyzdžiui, 2018 m. per vieną karščiausių Europos vasarų buvo užregistruoti 445 atvejai. Tai daugiau nei trigubai daugiau nei 2014–2017 m. užfiksuotų 126 atvejų per metus mediana.
Tačiau tikėtina, kad realybėje užsikrečia daugiau žmonių, nes apie užsikrėtimo atvejus „tikriausiai pranešama nepakankamai“, teigė agentūra.
ECDC rekomenduoja žmonėms vengti valgyti žalius vėžiagyvius ir pasirūpinti, kad jūrų gėrybės būtų termiškai apdorotos. Žmonės, įsipjovę ar neseniai įsidūrę auskarus, turėtų vengti maudytis jūros vandenyje arba uždengti įsipjovimus neperšlampamais tvarsčiais.
Tarnyba patarė žmonėms „žinoti apie riziką ir kreiptis į gydytoją, jei simptomai pasireiškia po sąlyčio su tokio tipo vandeniu, kuriame klesti Vibrio bakterijos“.