Pasak jo, būtų pravartu atlikti sveikatos sistemos analizę.
„Nėra audito išvados. Yra žmonių, kurie dirba šitoje sistemoje pasidalinimas tuo, kas yra matoma“, – Lrytas sakė Respublikinės Šiaulių ligoninės (RŠL) Skubiosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjo pareigas laikinai einantis K.Kilčauskas.
Ligoninių priėmimo skyriai – specifinė vieta. Nepaisant itin sudėtingo darbo pobūdžio čia neretai dirba medicinos gydytojai, t.y. 6 metų trukmės medicinos studijas baigę žmonės.
„Taip tikriausiai yra, nes niekada niekas nenorėjo dirbti Priėmimo skyriuose, nes neturi tam kompetencijų, darbas sudėtingas, paromis, naktimis, daug pacientų, niekada nežinai, kas pas tave pateks pro duris“, – pasakojo K.Kilčauskas.
Todėl rajonų ligoninėse naktimis dažnai budi mažiau patyrę gydytojai rezidentai, kurie, įgiję siauresnę kvalifikaciją, susitelkia į savo srities pacientus. Tuomet Priėmimo skyriuose juos pakeičia nauja banga „žalių gydytojų“.
O susigaudyti jame nėra lengva. Kad ir paprastas, bet tipinis pacientas – žmogus, atėjęs su pilvo skausmu. Pas kurį specialistą tokį pacientą siųsti? Chirurgą, gastroenterologą ar kardiologą?
„Priėmimo skyrius – sudėtinga vieta, kur reikia tam specialiai paruošto žmogaus. Su visa pagarba kolegoms, be kurių šiandien visiškai neišsiverstume, aišku, kad tai yra nepasiruošę žmonės.
Jie tik pradeda dirbti su pacientais, bet yra iš karto pastatomi, turbūt, į pačią sudėtingiausią vietą. Nediferencijuotas pacientas yra tas, kuriam blogai pasidarė čia ir dabar. Nėra aišku, ką jis vartoja, kokiomis ligomis serga – kyla įvairiausių klausimų. O gydytojas sprendimą turi priimti čia ir dabar“, – sakė K.Kilčauskas.
Kiek skubiosios medicinos gydytojų reikia Lietuvai?
Jis tęsė, kad Lietuvoje yra didžiulis skubiosios medicinos gydytojų, kurie ir rengiami specialiai darbui ligoninės Priėmimo skyriuje, trūkumas.
„Specialistų planavimas atrodo chaotiškai. Reikėtų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užduoti klausimą: „Kiek Lietuvai reikia skubios medicinos gydytojų?“
Jeigu paimtume visus priėmimo skyrius, gal 60 gydymo įstaigų, kur dirba ne po vieną, ne po du gydytojus, ir tada gauname kosminį skaičių etatų“, – pastebėjo K.Kilčauskas.
Jis svarstė, kad nėra aiškios vizijos, ar skubios medicinos gydytojai reikalingi tik didiesiems centrams, ar turi užpildyti ir etatus rajonų ligoninėse.
„O jei skubios medicinos gydytojai nedirba rajono ligoninėse? Kas ten dirba? Medicinos gydytojai?“, – klausė K.Kilčauskas.
Tokia situacija išryškina riziką ypač sunkiems pacientams. Ar rajono ligoninė tikrai pajėgi gelbėti jų gyvybes?
„Tai yra reali problema. Greitoji medicinos pagalba, kad ir kaip uoliai dirbtų, vis tiek pasitaiko atvejų, kai atveža pacientą ne ten, kur, galbūt, reikėjo iš tikrųjų jį nugabenti“, – pastebėjo pašnekovas.
Jis pasakojo, kad net didžiųjų ligoninių Priėmimo skyriai nėra užpildyti skubiosios medicinos gydytojais, personalas susideda iš medikų „mikso“.
SAM: yra 94, o poreikis – 299 gydytojai
Šiuo metu, remiantis Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos duomenimis, Lietuvoje yra 94 skubiosios medicinos gydytojai, turintys galiojančią licenciją.
Kaip pabrėžia SAM, šių gydytojų nėra parengta pakankamai, nes tai yra „jauna“ specialybė. Skubiosios medicinos gydytojų pirmoji laida rezidentūros studijas baigė 2018 metais.
„Nacionalinės sveikatos sistemos specialistų rengimo valstybinio užsakymo formavimo komitetas skubiosios medicinos gydytojų parengimą išlaiko aukštu prioritetu. Kasmet užsakoma parengti apie 22 skubiosios medicinos gydytojus.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2022 m. tyrimo duomenimis, realus specialistų poreikis 2025 m. yra 299, o 2032 metams prognozuojamas 134 gydytojų trūkumas.
Šiuo metu įstaigos yra pateikusios informaciją apie 8 laisvas darbo vietas skubiosios medicinos gydytojams, į kurias aktyviai ieškomi specialistai“, – Lrytas raštu pateiktame komentare teigė SAM Sveikatos sistemos žmogiškųjų išteklių politikos skyriaus vedėja Diana Smaliukaitė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad Siekiant pritraukti į studijas ir sveikatos priežiūros įstaigas, taikomos įvairios kompleksinės skatinamosios priemonės. Šiuo metu sveikatos priežiūros įstaigos 20 asmenų galėtų apmokėti studijų kainą ir taikyti kitas įvairias pritraukimo priemones.