Tyrimas: plastiko tarša kelia vis didesnį pavojų žmonių sveikatai

2025 m. rugpjūčio 4 d. 16:51
Justina Vaišvilaitė-Braziulienė
Plastiko tarša kelia „rimtą, didėjantį ir nepakankamai pripažįstamą pavojų“ sveikatai ir kasmet pasauliui kainuoja mažiausiai 1,5 trilijono JAV dolerių, skelbia mokslininkai.
Daugiau nuotraukų (1)
Žymiausių sveikatos mokslininkų ir gydytojų parengta naujausia esamų įrodymų apžvalga buvo paskelbta likus dienai iki Ženevoje prasidedančių naujų derybų, kuriomis siekiama sudaryti pirmąją pasaulyje sutartį plastiko taršos tema.
„Plastikas sukelia ligas ir mirtis nuo pat kūdikystės iki senatvės ir yra atsakingas už sveikatos priežasčių sukeltus ekonominius nuostolius, kurie viršija 1,5 trilijono JAV dolerių per metus“, – teigiama medicinos žurnale „The Lancet“ paskelbtoje mokslinio tyrimo ataskaitoje.
Palyginus plastiko taršą su oro ir švino tarša, prieita išvados, kad plastiko poveikį sveikatai būtų galima sušvelninti įstatymais ir vykdoma politika.
Ekspertai paragino Ženevoje susirinkusius beveik 180 valstybių atstovus priimti teigiamą sprendimą dėl sutarties sudarymo po ankstesnių nesėkmingų bandymų.
JAV Bostono koledžo mokslininkas gydytojas Philipas Landriganas įspėjo, kad labiausiai nuo plastiko taršos kenčia pažeidžiami žmonės, ypač vaikai.
„Mūsų pareiga reaguoti ir imtis veiksmų“, – pareiškime teigė mokslininkas.
„Ženevos susitikimo dalyviams: prašome priimti iššūkį ir pasinaudoti galimybe rasti bendrą sutarimą, kuris leistų prasmingai ir veiksmingai bendradarbiauti tarptautiniu mastu reaguojant į šią pasaulinę krizę“, – sakoma pareiškime.
Mokslininkai taip pat įspėjo apie riziką, kurią kelia mikroplastiku vadinami maži plastiko gabalėliai. Jų aptinkama visoje gamtoje ir žmonių kūnuose.
Nors mikroplastiko poveikis sveikatai kol kas nėra nuodugniai ištirtas, mokslininkai dėl visur aplinkoje esančio plastiko galimo poveikio skambina pavojaus varpais.
Ataskaitoje teigiama, kad nuo 1950-ųjų iki 2022-ųjų pasaulyje pagaminamo plastiko kiekis išaugo nuo 2 mln. iki 475 mln. tonų. Prognozuojama, kad iki 2060 m. šis skaičius patrigubės.
Šiuo metu perdirbama mažiau nei 10 proc. viso plastiko, atkreipia dėmesį mokslininkai.
Pasak P. Landrigano, pasaulinė plastiko „krizė“ yra susijusi su klimato krize, kadangi plastikas gaminamas iš iškastinio kuro.
„Klimato ir plastiko krizių mastas nesuvokiamas“, – sakė P. Landriganas.
„Šiandien jos abi sukelia dešimčių tūkstančių žmonių ligas, mirtį ir negalią. Ateityje jų daroma žala dar labiau didės, nes planeta ir toliau šyla, o plastiko gamyba – auga“, – sakė jis.
Ataskaitoje taip pat paskelbta apie naujus tyrimus, kuriais siekiama nustatyti plastiko taršos poveikį sveikatai – tai naujausias serijos „The Lancet Countdown“ projektas.
plastikastaršaaplinkos tarša
Rodyti daugiau žymių

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.