Vienas jų autorių jau vadovauja valstybinei poliklinikai, kurios biudžetas neabejotinai didėtų, jei minėtoms pataisoms būtų pritarta rudenį. Buvusiam premjerui Gintautui Paluckui sveikatos apsaugos klausimais patarinėja Evaldas Navickas.
Visuomenininko Andriaus Tapino kaltintas mobingu, jis užglaistė konfliktus su darbuotojais sumokėjęs ne vieną tūkstantį eurų siekusias išeitines kompensacijas ir pasiūlęs darbuotojoms brangią konfidencialumo sutartį.
Pabūgo skeletų spintoje
Pasikeitus sostinės merui ilgai Antakalnio poliklinikai vadovavusio E.Navicko kandidatūra trečiai kadencijai nebuvo patvirtinta. Tad pernai jis buvo priverstas ieškotis vietos kitur ir grįžo prie ištakų – atgal prie socdemų, kurių narys ir buvo.
Labai greitai p. Navickas tapo Vilniaus rajono poliklinikos vadovu, o šio rajono savivaldybei vadovauja kitas socdemas – p. Duchnevičius, tiksliau – socialdemokratų rinkimų štabo vadovas.
Remiantis vieša informacija rajono klinikos vadovo alga siekia netoli dešimties tūkstančių eurų, tačiau E.Navickas yra ne tik jos vadovas – kurį laiką jis ėjo ministro pirmininko patarėjo sveikatos apsaugos klausimais pareigas. Prieš tapdamas juo E.Navickas bandė siekti net sveikatos apsaugos ministro posto. Politikos užkulisiuose kalbama, kad koją pakišo diplomas ir senos mobingo istorijos. Tad atsiėmęs savo kandidatūrą, jis pasirinko likti šešėliniu ministru – premjero patarėju.
Po nesėkmės – kerštas?
Savo ruožtu E.Navicko vadovaujama rajono poliklinika šių metų pradžioje ketino perimti verslininko Dainiaus Dundulio įkurtą gydymo centrą, kuris taip ir nepradėjo veikti. Rajono savivaldybės taryba buvo tam pritarusi, o derybos – pradėtos. Derėjosi pats E.Navickas, kurio vadovaujama poliklinika ir būtų valdžiusi pastarąją gydymo įstaigą.
Tačiau D.Dundulis gavo geresnį pasiūlymą, klinika nukeliavo kitiems, ir ne bet kam, o vienam privačios medicinos tinklui. E.Navicko įstaigai nepavykus įsigyti šios klinikos Sveikatos apsaugos ministerija iš karto pradėjo kepti įstatymų pakeitimus, nukreiptus prieš privačią mediciną.
Pirmasis – priemokų draudimas. Tai reiškia, kad pacientai gali nesitikėti ne tik jokių geresnių lovų, kokybiško belaidžio interneto, bet ir aukštesnės klasės klausos aparatų ar protezų. Visuomenei sukilus kepamas antras blynas – finansavimo prioritetą suteikti tik viešajam sektoriui.
O tai reiškia, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamomis paslaugomis bus siekiama skatinti naudotis valstybinėse įstaigose, o tik tada, jei jos nebegalės aptarnauti gyventojų, galbūt dalį paslaugų valstybė teiksis pirkti iš privačių klinikų.
Negana to, atbuline data nuspręsta pakeisti ne tiktai apmokėjimo už brangius tyrimus tvarką, bet ir apriboti jų prieinamumą. Keičiama būtiniausių gyvybei tyrimų kompensavimo tvarka, kur jie tampa ne tik ne prioritetiniai, bet ir nebus deramai atlyginami, net ir įstaigoms juos suteikus.
Keisti viešieji pirkimai
E.Navickas nemažai metų vadovavo Antakalnio poliklinikai, kurioje ir sulaukė kaltinimų mobingu. Nors viešai ne kartą girtasi poliklinikos pasiekimais ar investicijomis, paanalizavus viešuosius pirkimus akivaizdžiai matyti, kad dalis jų buvo iš tų pačių tiekėjų. Dar įdomiau atrodo ir papildomi mokėjimai tiekėjams už nenumatytus darbus. Dalis laimėtojų kartojasi ne kartą ir ne du, o sumos už papildomus darbus siekia šimtus tūkstančių eurų. Pavyzdžiui, bendrovės „Adeso“, „Furnistilius“, „Pastatų sistemos“ yra laimėjusios dešimtis pirkimų, kurių vertė perkopia milijoną eurų, ne ką keisčiau atrodo ir advokatų profesinės bendrijos „Bagdanskis iLAW“ sėkmė.
Sėdėjo ant dviejų kėdžių
Dar vadovaudamas Vilniaus Antakalnio poliklinikai E.Navickas turėjo ir privačią medicinos įmonę „Neuromeda“. Bendrovės pajamos pernai siekė daugiau nei 400 tūkst. eurų, o ankstesniais – dar daugiau. Sunku patikėti, kaip ilgus metus vadovaujant tiek savivaldybės viešajai įstaigai, tiek valdant privačią įstaigą galėjo nekilti jokių interesų konflikto rizikų. Į „Lietuvos ryto“ jam siųstus klausimus E.Navickas neatsakė“.