Guangdžou medicinos universiteto specialistai pacientui, kuriam buvo diagnozuota smegenų mirtis, persodino genetiškai modifikuotą kiaulės plautį. Organas išliko gyvybingas ir funkcionalus devynias dienas.
Žurnale „Nature Medicine“ aprašytas įvykis žymi svarbų etapą tarprūšinėje organų transplantacijoje, kuri vadinama ksenotransplantacija.
Pasak mokslininkų, tai galėtų būti galimybė, kaip spręsti donorinių organų trūkumo problemą.
Pastebėta, kad kiaulės tinka ksenotransplantacijai, nes jų organai yra panašaus dydžio kaip ir žmogaus, jie atlieka analogiškas funkcijas.
Chirurgai jau yra persodinę žmonėms genetiškai redaguotus kiaulių inkstus, širdis ir kepenis. Tačiau plaučiai – unikalus iššūkis. Juose vyksta intensyvi kraujotaka, plaučiai yra nuolat veikiami oro iš aplinkos, todėl padidėja infekcijų rizika.
„Galimybė gelbėti gyvybes“
Kinijos mokslininkai persodino genetiškai redaguotos kiaulės kairįjį plautį 39 metų pacientui, kuriam buvo nustatyta smegenų mirtis ir išsaugojo žmogaus dešinįjį plautį. Paciento imuninė sistema iš karto neatmetė kiaulės plaučio, ir jis išliko funkcionalus devynias dienas.
Tačiau po 24 valandų kiaulės plautyje atsirado pažeidimo požymių, o trečią ir šeštą dienas – atmetimo ženklų. Eksperimentas baigėsi devintą dieną.
Tyrimas „įrodo koncepciją, kad, toliau tobulinant, plaučių ksenotransplantacija ateityje galėtų tapti realia galimybe gelbėti gyvybes“, – sakė Ispanijos nacionalinės transplantacijos organizacijos (ONT) direktorė dr. Beatriz Domínguez-Gil, kuri nedalyvavo tyrime.
Praėjusiais metais visame pasaulyje buvo atlikta daugiau nei 173 tūkst. organų transplantacijų, įskaitant daugiau nei 45 tūkst. Europoje, rodo pasaulinė ONT ir Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenų bazė.
Klinikinis poreikis yra milžiniškas, nes organų paklausa gerokai viršija pasiūlą, teigė B.Domínguez-Gil.
Ji pridūrė, kad genų redagavimo technologijų pažanga artina kiaulių organus prie to, ką būtų galima naudoti klinikinėje praktikoje, nors kol kas ksenotransplantacija išlieka eksperimentine technika.
B.Domínguez-Gil teigimu, norint iki galo suprasti metodo saugumą ir veiksmingumą, reikės daugiau procedūrų su trumpalaikiu ir ilgalaikiu stebėjimu.
Tuo tarpu Oviedo universiteto Ispanijoje patologinės anatomijos profesorius dr. Ivanas Fernándezas Vega pažymėjo, kad kadangi plaučių transplantacija buvo atlikta pacientui, kurio smegenys buvo mirusios, eksperimento išvadų negalima tiesiogiai pritaikyti gyviems žmonėms.
„Negalima įvertinti nei klinikinio toleravimo, nei faktinio šalutinio poveikio“, – teigė jis.
Parengta pagal „Euronews“ inf.