V.Putinas per vertėją papasakojo Xi Jinpingui, kaip žmogaus organus galima pakartotinai persodinti, „kad žmogus taptų vis jaunesnis“ nepaisant amžiaus ir galbūt netgi galėtų „neribotą laiką“ atitolinti senatvę.
„Spėjama, kad šiame amžiuje galbūt įmanoma gyventi iki 150 metų“, – pridūrė jis.
Plačios šypsenos ir juokas rodo, kad autoritarai kalbėjosi tik pusiau rimtai. O gal jie žino kažką daugiau?
Organų transplantacija tikrai gelbsti gyvybes – Jungtinėje Karalystėje per pastaruosius 30 metų transplantacijos padėjo iš mirties nagų ištraukti daugiau nei 100 000 žmonių.
Nuolatinė medicinos ir technologijų pažanga reiškia, kad organai po persodinimo tarnauja vis ilgiau.
Yra pacientų, kurie su transplantuotais inkstais nugyveno daugiau nei 50 metų.
Organo gyvavimo trukmė priklauso nuo donoro ir recipiento sveikatos, taip pat nuo to, kaip organu rūpinamasi po transplantacijos.
Pavyzdžiui, jei jums būtų persodintas naujas inkstas iš gyvo donoro, galite tikėtis, kad jis tarnaus 20–25 metus.
Jei jį gautumėte iš mirusio donoro, šis laikotarpis sutrumpėja iki 15–20 metų.
Įtakos turi ir tai, kuris organas transplantuojamas. Tyrimų duomenimis, kepenys gali tarnauti apie 20 metų, širdis – 15 metų, o plaučiai – beveik 10 metų.
Bilietas į amžinąjį gyvenimą?
V.Putinas ir Xi Jinpingas gali kalbėti apie kelių organų transplantaciją ir galbūt, kad tas pats organas būtų persodinamas kelis kartus.
Tačiau operacija – rizikingas dalykas. Kiekvieną kartą guldamasis po chirurgų skalpeliu, nesi garantuotas, kad nubusi.
Šiuo metu žmonės, kuriems persodinamas naujas organas, visą gyvenimą turi vartoti stiprius vaistus nuo atmetimo reakcijos, vadinamus imunosupresantais. Jie gali turėti šalutinį poveikį, pavyzdžiui, pakelti kraujospūdį, ir padidinti infekcijų riziką.
Organo atmetimas – kai imuninė sistema pradeda atakuoti persodintą organą, nes atpažįsta jį kaip svetimkūnį – kartais gali įvykti net ir vartojant vaistus.
Organai pagal užsakymą
Mokslininkai dirba, kad nebūtų atmetimo reakcijos. Pavyzdžiui, augina genetiškai modifikuotas kiaules, kurių organus persodina žmonėms.
Jie naudoja genų redagavimo įrankį, vadinamą „crispr“, kad pašalintų kai kuriuos kiaulių genus ir pridėtų tam tikrus žmogaus genus. Po tokios manipuliacijos organas turėtų būti labiau suderinamas.
Ekspertų teigimu, tam naudojamos būtent kiaulės, nes jų organai yra maždaug tinkamo dydžio žmonėms.
Kol kas tai apsiriboja eksperimentais, tačiau kiaulės širdies ir inkstų operacija jau buvo atlikta.
Abu vyrai, kuriems buvo persodinti kiaulės organai, jau mirė, bet padėjo tobulinti ksenotransplantaciją – gyvų ląstelių, audinių ar organų persodinimą iš vienos rūšies kitai.
Kita tiriama sritis – visiškai naujų organų auginimas naudojant mūsų pačių ląsteles.
Kamieninės ląstelės gali išaugti į bet kokio tipo ląsteles ar audinius, esančius organizme.
Nė viena tyrimų grupė dar nesugebėjo sukurti visiškai funkcionuojančių, transplantacijai tinkamų žmogaus organų, tačiau mokslininkai artėja prie šio tikslo.
2020 m. gruodį Jungtinės Karalystės mokslininkai, naudodami žmogaus kamienines ląsteles ir bioinžinerijos pagrindu sukurtą karkasą, atkūrė žmogaus užkrūčio liauką – gyvybiškai svarbų imuninės sistemos organą.
Persodinus ją pelėms bandymo tikslais, paaiškėjo, kad liauka veikia.
Didžiojo Ormondo gatvės ligoninės Londone mokslininkai teigia, kad naudodami pacientų audinių kamienines ląsteles, išaugino žmogaus žarnyno transplantus, kurie vieną dieną galėtų padėti atlikti personalizuotas transplantacijas vaikams, sergantiems žarnyno nepakankamumu.
Tačiau šie medicinos pasiekimai skirti gydyti sunkias ligas, padeda išlošti šiek tiek laiko, o ne išlaikyti žmones gyvus iki 150 metų.
Profesorius: operacijos ir vaistai – ne svajonių senatvė
Ilgaamžiškumo srityje gerai žinomas technologijų verslininkas Bryanas Johnsonas kasmet išleidžia milijonus, bandydamas sumažinti savo biologinį amžių.
Kiek žinoma, jis dar nebandė atjauninti savęs organų transplantacijos pagalba, tačiau susileido sau savo 17 metų sūnaus kraujo plazmą.
Tačiau po to B.Johnsonas pareiškė, kad nebuvo jokios naudos, o prie jų prikibo valstybinės priežiūros institucijos, pavyzdžiui, JAV Maisto ir vaistų administracija.
Dr. Julianas Mutzas iš Londono King's koledžo teigė, kad be organų transplantacijos, tiriami ir tokie metodai kaip plazmos pakeitimas, tačiau ir čia – viskas eksperimentų lygmenyje.
„Ar tokios strategijos turės reikšmingą poveikį gyvenimo trukmei, ypač maksimaliai žmogaus gyvenimo trukmei, lieka neaišku, nors tai yra labai įdomi sritis“, – sakė J.Mutzas.
Edinburgo universiteto Roslin instituto imunopatologijos ekspertas profesorius Neilas Mabbottas spėja, kad 125 metai gali būti riba.
„Patvirtintas vyriausias gyvas žmogus buvo prancūzė Jeanne Calment, gyvenusi 122 metus nuo 1875 iki 1997 m.“, – sakė jis.
Nors pažeistus ir sergančius organus galima pakeisti, senstant mūsų kūnai tampa daug mažiau atsparūs arba mažiau pajėgūs susidoroti su fiziniais stresoriais.
„Pradedame mažiau efektyviai reaguoti į infekcijas, mūsų kūnai tampa trapesni, linkę į traumas ir mažiau geba atsigauti bei atsistatyti.
Chirurginės operacijos poveikis kartu su nuolatiniu imunosupresinių vaistų, reikalingų transplantuotų organų atmetimui išvengti, vartojimu būtų per sunkūs tokio amžiaus pacientams“, – patikino N.Mabbottas.
Jis sako, kad užuot sutelkę dėmesį į gyvenimo trukmės pailginimą, turėtume siekti sveiko gyvenimo metų.
„Gyventi daug ilgiau, bet kentėti nuo daugybės ligų, kurios gali lydėti senėjimą, ir nuolat gulėti ligoninėje dėl dar vienos audinių transplantacijos neskamba kaip svajonių senatvė!“, – pridūrė profesorius.
Parengta pagal BBC inf.