Nauja sveikatos paslaugų apmokėjimo tvarka neramina ligonines – mažės paslaugų prieinamumas?

Visgi, nors Įsakymas taikomas nuo balandžio, VLK sumokėjo už visas suteiktas paslaugas per antrąjį metų ketvirtį, nekreipiant dėmesio į tai, kad Įsakymas to nenumatė.

Šiuo metu, baigiantis trečiajam metų ketvirčiui, gydymo įstaigos pagrįstai ima kelti klausimą – ar šįkart VLK taip pat apmokės visas pacientams suteiktas viršsutartines paslaugas, ar visgi pinigų kraną užsuks, dėl ko sekantį ketvirtį teks imti taupyti ir mažinti paslaugų prieinamumą pacientams?

VLK teigimu, šiemet, kaip ir kasmet, ligonių kasa, atsižvelgdama į biudžeto galimybes, sudarė sutartis su sveikatos priežiūros įstaigomis. Sutartyse numatyta, kokias kompensuojamas paslaugas ir už kokią sumą gydymo įstaiga gali teikti – metams numatomos atskiros sutartinės sumos pagal tam tikras paslaugų grupes, bet sutartyje nurodoma ir sutartinė suma kiekvienam ketvirčiui. VLK pažymi, kad sutartinių paslaugų apmokėjimas – garantuojamas ir jos apmokamos 100 proc., tačiau viršijus sutartyje numatytą paslaugų skaičių, papildomos paslaugos, vadinamos viršsutartinėmis, bus apmokamos kas ketvirtį pagal nustatytą tvarką.

„Pastaraisiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis pagal nustatytą tvarką buvo apmokėtos visos suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos. 2025 m. pirmąjį ir antrąjį ketvirtį suteiktos viršsutartinės paslaugos taip pat buvo apmokėtos. Viršsutartinių paslaugų apmokėjimą lėmė PSDF biudžeto galimybės ir palanki PSDF biudžeto įplaukų vykdymo prognozė“, – sakė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus pavaduotoja Tatjana Golubajeva.

Jos teigimu, fondas, kaip ir anksčiau, kas mėnesį mokės įstaigoms už pagal sutartis suteiktas paslaugas, o kas ketvirtį visiškai apmokės ir sutartis viršijančias prioritetines paslaugas: prioritetines, išplėstines ir išsamias konsultacijas, ambulatorinės chirurgijos, prioritetines stacionarines paslaugas, skubiosios medicinos pagalbos ir stebėjimo, ambulatorinės ir stacionarinės slaugos ir paliatyviosios pagalbos, slaugos dėl cukrinio diabeto paslaugas, prioritetinę stacionarinę reabilitaciją, ambulatorinę ir stacionarinę psichosocialinę reabilitaciją, brangiuosius tyrimus ir procedūras (išskyrus kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos tyrimus).

Tuo tarpu neprioritetinės viršsutartinės stacionarinės paslaugos metų pabaigoje bus apmokamos 30 proc.

Jonavos ligoninės direktorius, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas patikino, kad VLK apmokėjo visas virškvotines paslaugas, suteiktas per antrąjį metų ketvirtį, išskyrus stacionarines paslaugas. „Nežinia išlieka dėl kito pusmečio virškvotinių paslaugų apmokėjimo“, – kalbėjo G.Ramanauskas.

Jis pridūrė, kad valstybinės įstaigos niekuomet nenutraukė paslaugų teikimo gyventojams, nes tikėjosi, kad SAM ir VLK visgi kompensuos visas suteiktas paslaugas, nepaisant nuo šių metų balandžio įsigaliojusio Įsakymo dėl naujos apmokėjimo tvarkos. Jo teigimu, sprendimas apmokėti įstaigoms visas suteiktas paslaugas yra normali finansavimo kultūra. Tuo tarpu paslaugų neapmokėjimas, anot G.Ramanausko, yra „incidentas“, griaunantis paslaugų infrastruktūrą ir finansinį tvarumą.

Už antro ketvirčio virškvotines paslaugas Klaipėdos universiteto ligoninei buvo taip pat sumokėta, patikino Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas prof. Dr. Audrius Šimaitis.

Paklaustas, ar jo vadovaujama ligoninė trečiąjį ketvirtį viršijo kurių nors teikiamų paslaugų kvotas, pagal naują VLK kompensuojamų paslaugų tvarką, prof. dr. A.Šimaitis teigė, rezultatų dar neturintis, mat šis ketvirtis dar nesibaigė, tačiau sako besitikintis, kad virškvotinės paslaugos už trečiąjį ketvirtį bus apmokėtos taip, kaip ir už antrą ketvirtį.

Kitas gydymo įstaigas neraminantis klausimas – ar pagal naują tvarką išlaidos bus padengiamoms visoms – privačioms, valstybinėms, regioninėms įstaigoms, o galbūt yra numatytų išlygų?

Pasak VLK atstovės, paslaugų apmokėjimas, tarp jų ir viršsutartinių, yra reglamentuotas sveikatos apsaugos ministro patvirtintais apmokėjimo tvarkos aprašais. Teisės aktai galioja vienodai, tiek privačioms, tiek viešosioms gydymo įstaigoms. Priimant sprendimą dėl viršsutartinių paslaugų apmokėjimo visų pirma yra vertinamos biudžeto galimybės ir tai, kokios paslaugos yra būtiniausios pacientams. Metų pabaigoje neišnaudotos lėšos vertinamos šalies mastu ir yra skiriamos visų gydymo įstaigų viršsutartinių paslaugų apmokėjimui.

Pagal naują tvarką gydymo įstaigos turi labai atidžiai planuoti suteikiamas paslaugas, nes tuo atveju, jeigu jos nepatenka į numatytųjų sąrašą, baiminamasi, kad VLK gali neskirti pinigų. Tokiu būdu iškyla tikimybė, jog pacientai nesulauks būtinos priežiūros ar net gydymo.

2025 m. I pusmečio duomenys rodo, kad sveikatos priežiūros paslaugų skaičius, palyginti su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, nemažėjo, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad nauja paslaugų apmokėjimo tvarka įsigaliojo tik nuo antrojo metų ketvirčio.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, per pirmąjį šių metų pusmetį suteikta 18 proc. daugiau dienos stacionaro, 12 proc. daugiau dienos chirurgijos, 9 proc. daugiau brangiųjų tyrimų ir procedūrų, 6 proc. daugiau pradinės ambulatorinės medicininės reabilitacijos ir 3 proc. daugiau specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugų.

Visgi, dienos stacionaro paslauga, nepaisant augančio pacientų poreikio, nebuvo įtraukta į prioritetinių paslaugų sąrašą. Tai reiškia, ji tapo ribojama ir šiuo metu susiduria su rizika, kad paslaugos, viršijančios kvotas, gydymo įstaigoms nebus apmokėtos. Dėl to gydymo įstaigos gali nuspręsti tokios paslaugos nebeteikti ir taip mažinti pacientams šių paslaugų prieinamumą.

Jonavos ligoninės direktorius sako, kad ligoninės daugybę metų nuosekliai vykdė SAM politiką, kad stacionarines paslaugas pakeistų trumpalaikio gydymo paslaugomis, tokiomis kaip dienos chirurgija, todėl šios paslaugos sustabdymas VLK gairėse sukėlė didelį ir visuomenės, ir įstaigų, ir organizacijų pasipriešinimą – visos įstaigos yra sveikatos sistemos dalyvės, tad vienodai pretenduoja į lėšų apmokėjimą: „Akivaizdu kad tai „paskutinių marškinių“ draskymo politika – už suteiktas paslaugas privalo būti sumokėta, kaip ir perkant duoną parduotuvėje“.

Tačiau, pasak T.Golubajevos, iš anksto žinodamos naujas apmokėjimo taisykles įstaigos buvo raginamos atsakingai ir racionaliai organizuoti savo veiklą bei planuoti teikiamas sveikatos priežiūros paslaugas, teikiant pirmenybę pacientams, kuriems pagalba labiausiai reikalinga.

Ligonių atstovai tikina neatsisakantys padėti pacientams, tačiau jų pačių nerimo tai nesumažina. G.Ramanauskas pabrėžė, kad įstaigų sutartyse su TLK bei VLK paslaugų kvotos buvo numatomos visuomet, tačiau sprendžiant paslaugų prieinamumo problemas bei atsižvelgiant į jų poreikio skaičiavimo problemas (faktas neatitinka poreikių) – ligonių kasos finansuodavo virškvotines paslaugas, atitinkančias ES gaires dėl Dienos chirurgijos, Dienos stacionaro, Stebėjimo, Ambulatorinių paslaugų vystymo, kaip alternatyvos Stacionariniam gydymui.

„Kadangi VLK iškomunikavo, kad bus ieškoma galimybių šias paslaugas apmokėti, nustatant atitinkamus prioritetus ir įtvirtino tai įsakymu – ligoninė neribojo paslaugų teikimo gyventojams, besitikėdamos tęstinės politikos“, – kalbėjo Jonavos ligoninės direktorius.

KUL generalinis direktorius prof. dr. A.Šimaitis pridūrė, jog Klaipėdos universiteto ligoninė siekia, kad Vakarų Lietuvos regiono gyventojams būtų teikiamos savalaikės aukščiausio lygio paslaugos. Tai yra jų prioritetas, todėl paslaugų prieinamumas – taip pat neribojamas.

Tuo tarpu VLK atstovė T. Golubajeva teigė, jog vertinant tolesnes šių metų PSDF biudžeto plano vykdymo tendencijas, ženklių viršplaninių pajamų nebeprognozuojama, todėl kitą pusmetį Valstybinė ligonių kasa turės mažesnes galimybes apmokėti gydymo įstaigų suteiktas viršsutartines paslaugas.