Kas vyksta perimenopauzėje?
Pasak I.Gruzdienės, perimenopauzė yra pirmasis hormoninių pokyčių etapas, kai pradeda silpnėti moters reprodukcinė funkcija. Dažniausiai ji prasideda maždaug 40–45 metų amžiuje, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti nuo 35 metų ar net anksčiau – tokiu atveju diagnozuojama ankstyvoji perimenopauzė.
Perimenopauzės laikotarpiu moters organizme pradeda svyruoti trijų pagrindinių hormonų – estrogeno, progesterono ir testosterono – pusiausvyra. Pirmiausia pradeda mažėti progesteronas, nes ovuliacija vyksta vis rečiau. Dėl to mėnesinių ciklas tampa nereguliarus, kinta kraujavimo trukmė ir intensyvumas. Gali pasireikšti pilvo pūtimas, skysčių kaupimasis, ryškūs priešmenstruaciniai simptomai, krūtų jautrumas, nuotaikų kaita, dirglumas, miego sutrikimai.
Vėliau pradeda mažėti estrogeno kiekis, tačiau šis procesas vyksta ne tolygiai, o šuoliais: kartais jis smarkiai sumažėja, o kartais – būna labai aukštas. Šie estrogeno svyravimai dažnai lemia karščio bangas, naktinį prakaitavimą, emocinį jautrumą, nuotaikų kaitą, atminties sutrikimus. Ilgainiui, kai estrogeno kiekis sumažėja, ima kauptis riebalai pilvo srityje, sausėja oda, atsiranda makšties gleivinės sausumas, didėja šlapimo takų infekcijų, širdies bei kraujagyslių ligų rizika.
Taip pat perimenopauzės metu palaipsniui mažėja testosteronas – hormonas, atsakingas už lytinį potraukį, raumenų masę ir medžiagų apykaitą. Jo trūkumas gali lemti plaukų slinkimą, fizinio pajėgumo ir libido sumažėjimą, nuolatinį nuovargį, svorio augimą ir dažnesnius nuotaikų svyravimus.
„Primenopauzės laikotarpis gali trukti nuo 4 iki 10 metų. Tai – labai individualu ir priklauso nuo genetikos, bendros sveikatos būklės“, – pabrėžia I.Gruzdienė.
Menopauzė – ne pabaiga, o nauja pradžia
Tuo tarpu menopauzė diagnozuojama tada, kai menstruacijos nepasireiškia 12 mėnesių iš eilės. Ji žymi visišką ovuliacijos sustojimą – kiaušidės negamina estrogeno ir progesterono, o moteris negali pastoti natūraliu būdu. Po menopauzės prasideda postmenopauzė – etapas, trunkantis visą likusį moters gyvenimą.
„Menopauzės pradžią lemia genetiniai veiksniai, bendra sveikatos būklė ir ginekologinė istorija. Dažniausiai ji prasideda tarp 45 ir 55 metų, tačiau gali pasireikšti ir anksčiau. Taip pat egzistuoja vadinama dirbtinė (mediciniškai sukelta) menopauzė – ji gali ištikti po tam tikrų medicininių intervencijų – pavyzdžiui, chemoterapijos, dubens srities radioterapijos ar pagalbinio apvaisinimo – kai išeikvojama ar pažeidžiama kiaušidžių funkcija. Tokiais atvejais menopauzė gali prasidėti bet kuriame amžiuje – net labai jaunai moteriai“, – paaiškina I.Gruzdienė.
Menopauzei artėjant, simptomai, kurie pasireiškia perimenopauzėje, paprastai stiprėja ir pasiekia piką likus maždaug 1–2 metams iki visiško menstruacijų išnykimo. Perėjus į postmenopauzės etapą, kai hormonų lygis nusistovi itin žemame taške, dauguma šių simptomų palaipsniui silpnėja arba visai išnyksta. Vis dėlto kai kurios problemos – pavyzdžiui, makšties gleivinės sausumas ar sumažėjęs lytinis potraukis – gali užsitęsti ir toliau veikti moters gyvenimo kokybę.
Veiksmingi būdai, padedantys palengvinti simptomus
Pasak I.Gruzdienės, perimenopauzės ir menopauzės simptomų valdymas turėtų remtis individualiu, kompleksiniu požiūriu. Tačiau visais atvejais pirmasis žingsnis – sveikos gyvensenos palaikymas.
„Labai svarbu palaikyti fizinį aktyvumą – ypač naudingos jėgos treniruotės, kurios padeda išsaugoti raumenų masę, pagerinti medžiagų apykaitą. Taip pat būtinas streso valdymas bei kokybiškas miegas – čia gali padėti miego higienos principai, maisto papildai“, – pataria gydytoja.
Vienas iš tokių papildų – melatoninas. Tai yra natūralus miego hormonas, kuris gali padėti greičiau užmigti, sutrumpinti užmigimo laiką, pagerinti miego kokybę, ypač tuomet, kai dėl hormoninių pokyčių sutrinka cirkadinis ritmas. Rekomenduojama dozė dažniausiai siekia 0,5–1 mg, o papildą geriausia vartoti likus 30–60 minučių iki miego.
Be to, melatoninas gali būti derinamas su raminamojo poveikio augaliniais ekstraktais, tokiais kaip valerijonų šaknys, raudonžiedės pasifloros žiedai, apynių ar ramunėlių ekstraktai.
Anot I.Gruzdienės, kiti maisto papildai gali pagerinti moters savijautą net 20–40 procentų. Dažniausiai rekomenduojami: vitaminas D su vitaminu K2, magnis (ypač magnio bisglicinato forma), omega-3 riebalų rūgštys, kreatinas. Neretai skiriami ir fitoestrogenai ir fitoprogesteronas – natūralios kilmės medžiagos, padedančios esant makšties sausumui, šlapinimosi sutrikimams, plaukų slinkimui ar kitiems hormonų pusiausvyros sutrikimo simptomams.
Savijautos gerinimui svarbi ir subalansuota, baltymais turtinga mityba – rekomenduojama apie 1,6 g baltymų kilogramui kūno svorio. Jei to pasiekti su maistu nepavyksta, galima papildomai vartoti kokybiškus baltymų papildus.
Tuo tarpu patiriant emocinius sunkumus, naudinga kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą.
Jeigu šių priemonių nepakanka, tuomet gydymą galima papildyti individualiai parinkta pakaitine hormonų terapija (PHT). Kai kuriais atvejais ji derinama su antidepresantais ar kitais medikamentais, priklausomai nuo moters sveikatos būklės ir poreikių.
„Prieš skiriant hormoninę terapiją, atliekame reikiamus tyrimus, įvertiname bendrą sveikatos būklę ir galimus rizikos veiksnius. PHT visuomet deriname su kitomis priemonėmis – mityba, papildais, fiziniu aktyvumu. Tokia visapusiška strategija dažniausiai suteikia geriausių rezultatų“, – patikina gydytoja.
Moterys neturi kentėti – kodėl svarbu ieškoti pagalbos?
I.Gruzdienės teigimu, visiškai natūralu, kad vienoms moterims perimenopauzė ar menopauzė praeina be didesnių sunkumų, o kitoms šis laikotarpis tampa tikru išbandymu. Tačiau viena didžiausių problemų – tai, kad daug moterų ilgai delsia kreiptis pagalbos ir laukia, kol viskas praeis savaime.
„Ne kartą teko matyti situacijas, kai moterį atvykti į konsultaciją paskatino vyras ar artimieji – ji jau būna išsekusi nuo nuolatinio nerimo, nemigos, nuotaikų svyravimų, savivertės problemų. Kai simptomai ignoruojami metų metus, padėti būna kur kas sudėtingiau“, – pasakoja gydytoja.
Ji pabrėžia, kad nors lytinių hormonų mažėjimo proceso sustabdyti neįmanoma, daugeliu atvejų įmanoma veiksmingai sušvelninti su tuo susijusius simptomus.
„Nuo gyvensenos pokyčių, papildų iki vaistų ar įvairių terapijų – pagalbos priemonių yra daug ir jos veikia. Svarbiausia – jomis naudotis“, – padrąsina I.Gruzdienė.
Apie šio laikotarpio svarbą moterims kalba ir „Ecosh“ įmonės vadovė Aistė Pranukevičienė: „Moterų nuo 40 metų pasaulyje yra šimtai milijonų, o sulaukusių 50-ies – beveik milijardas. Tai reiškia, kad perimenopauzė ir menopauzė paliečia ne pavienes moteris, bet milžinišką dalį visuomenės. Šis neišvengiamas gyvenimo etapas dažnai atneša daug fizinių ir emocinių iššūkių, tačiau kartu išryškina ir svarbią žinią – būtinybę atvirai kalbėti apie moterų sveikatą, užtikrinti kokybišką pagalbą ir dalintis žiniomis.
Šis natūralus laikotarpis moterims gali būti ne baimę keliantis, o sąmoningai priimtas naujas gyvenimo etapas – taigi kviečiu moteris, išgyvenančias šį laikotarpį, nelaukti, o darytis kraujo tyrimus ir ieškoti sau geriausių sprendimų.“