Stebėti Kaune vykusią didžiausią Lietuvoje mokslinę-praktinę priklausomybių konferenciją užsiregistravo daugiau kaip 600 specialistų. Pasak LSMU Sveikatos psichologijos katedros vedėjos Doc. dr. Giedrės Širvinskienės, gausus dalyvių skaičius rodo, kokia aktuali yra priklausomybių valdymo tema. Kartu ji pažymėjo, jog problemų sprendimo būdai dažnai atrandami per naujus tarpusavio ryšius. Mokslininkė ragino aktyviai dalytis patirtimi ir diskutuoti.
Priklausomybių spektras plečiasi
Konferencijos „Priklausomybės valdymas per žalos mažinimo strategijas: klinikiniai, įrodymais grįsti sprendimai specialistams“ organizatoriai teigė, kad savo tema norėjo atkreipti dėmesį į tai, kad priklausomybės yra skirtingos, tačiau praktikos gali būti perkeliamos ir pritaikomos, diegiant naujus požiūrius ir principus.
Žalos mažinimas yra vienas iš pavyzdžių, kaip vienas aiškus principas gali būti pritaikomas įvairiose situacijose – nuo reakcijos į ŽIV/AIDS krizę ir opioidų perdozavimo bangas iki priklausomybės nuo išmaniųjų telefonų. Tad Kaune mokslininkai dalijosi pranešimais tiek apie priklausomybę nuo psichoaktyviųjų medžiagų, tiek apie elgesio priklausomybių gydymą, pripažindami, kad kartu su technologijų plėtra auga įsitraukimas į azartinius lošimus, perteklinis interneto ar socialinių tinklų naudojimas, kompulsinis pirkimas. Elgesio kontrolės praradimas ir priklausomybės dažnai veda į bankrotą, darbo praradimą, santykių sunkumus ir kitas socialines krizes.
Abstinencijos sėkmė – per maža
Jau pačioje renginio pradžioje psichologas Liudas Vincentas Sinkevičius atkreipė dėmesį, jog žalos mažinimas yra pagrįstas tuo, jog siūlo metodines priemones žalingai vartojančiam ar priklausomybę turinčiam asmeniui patirti kuo mažesnę socialinę ir fizinę žalą, net jei jis toliau vartoja psichoaktyviąsias medžiagas.
L.V.Sinkevičius atkreipė dėmesį, kad nepriklausomai nuo medžiagos ar elgesio tipo, statistika išlieka stabili – apie dešimt procentų vartojančiųjų tampa priklausomi. „Žinant statistiką, būtina ieškoti būdų padėti tiems, kurie jau vartoja. Pavyzdžiui, Švedijoje vyrams masiškai perėjus nuo tradicinių cigarečių prie snuso arba tabako pagalvėlių, plaučių vėžio rodikliai nukrito iki žemiausių Europoje. Nerūkančios šalies statusą ne per draudimus, o per alternatyvų pasiūlymą. Vartojamas nikotinas, bet nerūkoma degančių produktų. Sveikatos rodikliai rodo akivaizdų skirtumą“, – pabrėžė L.V.Sinkevičius.
Be to, pranešėjas pastebėjo, kad alkoholio vartojimo kontrolės modelis ne visada tinka ieškant sprendimų dėl nikotino vartojimo. „Didelė dalis alkoholio vartotojų nėra nuo jo priklausomi asmenys. O rūkantys asmenys – visi yra priklausomi nuo nikotino. Taigi, suprantama, kodėl auganti alkoholio kaina ir kitų PSO priemonių taikymas paveikia gėrimų paklausą – asmenys, kurie nėra priklausomi, tiesiog perka rečiau ir mažiau. Tačiau nikotino atveju, yra kitaip: augant kainoms produktų paklausa neatslūgsta, nes ją lemia priklausomybė, o ne laisvas žmonių pasirinkimas. Draudimai ir įperkamumo ribojimas priklausomybės neišgydo. Neišgydo ir terapijos, vaistai ar cigarečių alternatyvos – bet visa tai bent jau sukelia mažesnę žalą“, – dėstė L.V.Sinkevičius, kuris konsultuoja žmones, turinčius priklausomybių.
Nors visada siekiama visiškai nutraukti medžiagų vartojimą, tačiau JAV Nacionalinio narkotikų vartojimo instituto (angl. NIDA) duomenys rodo, jog abstinenciją iš pirmo karto pasiekia vos keli procentai. Tad alternatyvų paieškos ir jų poveikio tyrimai yra labai svarbūs įgyvendinant žalos mažinimą.
Žalos mažinimas veikia ir Lietuvoje
Atitinkamai, renginio metu pranešėjai priminė atvejus, kai žalos mažinimas pasaulyje tapo efektyvia strategija, sprendžiant visuomenės sveikatos problemas. Tuo pat metu pranešimai apjungė visuomenės sveikatos politiką, klinikinę praktiką ir inovatyvius gydymo metodus.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Metodinio vadovavimo ir monitoringo skyriaus vedėja Evelina Pridotkienė papasakojo apie Žemo slenksčio kabinetus, kurių tikslas yra mažinti narkotikų vartojimo sukeliamą žalą ir stabdyti ŽIV bei kitų infekcinių ligų plitimą. Pernai žemo slenksčio kabinetuose išdalinta daugiau kaip 669 tūkst. švirkštų su adatomis (40 proc. daugiau nei 2023 m.), beveik 62 tūkst. prezervatyvų (10 proc. daugiau nei 2023 m.). Tai rodo, kad visuomenė priima žalos mažinimo iniciatyvą – šios paslaugos, pirmiausia, mažina ŽIV plitimą tarp narkotikus į veną švirkščiančių asmenų.
Savo ruožtu kitas konferencijos pranešėjas, gydytojas psichiatras Mindaugas Šablevičius, akcentavo individualizuotą naudos ir rizikos vertinimą kiekvieno paciento atžvilgiu, nes, gydytojo teigimu, klinikinė praktika nuolat susiduria su sudėtingais iššūkiais, pavyzdžiui, ilgalaikiu benzodiazepinų vartojimu, kuris traktuojamas kaip galima žalos mažinimo strategija.
Priklausomybių gydymas – kelias iš daugybės etapų
Daug dėmesio renginyje sulaukė užsienio svečių prof. dr. Thomo Kattau ir prof. dr. Klauso Wolflingo diskusija. Viena pusė dėstė žalos mažinimo krypties argumentus, kita oponavo, akcentuodama abstinencijos kelią. Vis dėlto mokslininkai priėjo ir tam tikrų bendrų taškų, pažymėdami, kad kiekvienas gydymas ir pagalba pacientui turi būti pagrįsta pagarba asmens autonomijai, apibrėžiant ir pripažįstant priklausomybės bei vartojimo lygmenį. Internetinių priklausomybių srityje atkreiptas dėmesys į tokius įrankius kaip ekrano laiko perspėjimai, stebėsenos programėlės, skaitmeninio raštingumo ugdymas ir algoritmų skaidrumo reikalavimas technologijų kompanijoms.
Be to, pastebėta rizika, jog žalos mažinimo metodai gali būti suvokiami kaip žalingo elgesio normalizavimas, galimai atidedant gydymą ir stiprinant priklausomybės modelius.
LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovas prof. dr. Mindaugas Štelemėkas pristatė išsamų Lietuvos alkoholio kontrolės politikos tyrimą, kurį atliko daugiau nei 30 mokslininkų. Studija atskleidė, kad griežtos priemonės – tokios kaip žymus akcizų alkoholiui padidinimas ir pardavimų laiko, amžiaus ir kiti apribojimai – Lietuvoje davė greitų ir išmatuojamų rezultatų: turėjo reikšmingą teigiamą poveikį visuomenės sveikatos rodikliams.
Taip pat prof. dr. M.Štelemėkas priminė upės analogiją, dažnai randamą kalbant apie alkoholio kontrolės strategijas. Pagal šią analogiją specialistai sistemiškai išdėlioja priemones: nuo kertinių (aukštupio) intervencijų iki tikslinių (vidurupio) ir smulkesnių (žemupio), kurios apima gydymą, švietimą, žalos mažinimą. Šiuo modeliu paprastai iliustruojama, kaip smulkesnės atskiros priemonės tarsi „išteka“ iš platesnių politikos priemonių, orientuotų į vartojimo kontrolę. Būtent „aukštupio“ dalis, LSMU Sveikatos tyrimų instituto vadovo teigimu, turi būti valstybės prioritetas – mokslo įrodymais grįsta politika.