Medicininių tyrimų laboratorijų tinklo „Medicina practica“ direktorius Svajūnas Barakauskas įspėjo, kad pirmieji negalavimai gali pasireikšti sulaukus trisdešimties ar keturiasdešimties. Simptomai, kurie verčia sunerimti dėl gresiančios širdies ir kraujagyslių ligos, gali būti nespecifiniai, pavyzdžiui, rankų tirpimas, dusulys dirbant įprastus darbus, jei lipant laiptais reikia pailsėti. Neretai žmonės mano, kad šie negalavimai praeis savaime.
Suklaidinti gali ir maudimas krūtinėje, nes daug kam tai gali atrodyti kaip virškinimo sutrikimas, o į kairę ranką plintantis dieglys gali būti laikomas nervo uždegimu.
Širdies ir kraujagyslių ligos neprasideda karščiavimu kaip ūminės virusinės kvėpavimo takų infekcijos, todėl dažnai yra delsiama kreiptis į gydytoją. Tad čia labai svarbi profilaktika, kuriai padeda laboratoriniai tyrimai. Be jų neįmanoma nustatyti rizikos veiksnių ir imtis tinkamiausių prevencijos priemonių.
– Vien iš hemoglobino rodiklio neįmanoma atsakyti, ar žmogui gresia širdies ir kraujagyslių liga. Kokie dar taikomi šiuolaikiniai tyrimai?
– Vienas svarbiausių rodiklių yra cholesterolio koncentracija kraujyje. Bet ir bendrojo cholesterolio rodiklis mažai ką pasako. Dėl šios priežasties dabar tiriamas visas riebalų profilis, kuris vadinamas lipidograma.
Lipidograma padeda sužinoti bendrojo, gerojo (didelio tankio lipoproteinų – DTL), blogojo (mažo tankio lipoproteinų – MTL) cholesterolio, ne DTL cholesterolio ir triacilglicerolių kiekį, taip pat yra apskaičiuojamas aterogeniškumo indeksas.
Cholesterolis yra būtinas organizmo ląstelių statybai. Iš jo gaminami hormonai ir kitos gyvybiškai svarbios medžiagos. Bet jei cholesterolio apykaita sutrinka, kraujo riebalų kiekis kraujyje padidėja arba pakinta jų santykis.
Tai skatina greičiau vystytis aterosklerozę – širdies ligų pranašą ir pagrindinę jų priežastį. Tuomet cholesterolio ir triacilglicerolių perteklius nusėda kraujagyslių sienelėse.
Formuojasi aterosklerotinės plokštelės, siaurėja kraujagyslių spindis, o tai reiškia, kad silpnėja kraujotaka, vis mažiau deguonies ir kitų medžiagų pristatoma audiniams, didėja širdies ritmo sutrikimo, infarkto, insulto ir kitų sunkių ligų pavojus.
Lipidograma, kaip žinoma, yra tiriama jau senokai ir turi svarbią diagnostinę naudą. Tačiau anksčiau nevertindavome informacijos apie vidutinio tankio ir labai mažo tankio lipoproteinų (ne DTL) cholesterolio. Iš tikrųjų šis (ne DTL) rodiklis kur kas tiksliau atspindi kraujo riebalų apykaitą. Jis taip pat naudingas vertinant lipidų kiekį mažinančios dietos naudą, vaistų poreikį ir gydymo efektyvumą.
Nustatyta, kad ne DTL cholesterolio tyrimas papildo lipidogramą, padeda tiksliau įvertinti širdies ligų, infarkto ir insulto riziką. Manoma, kad jis gali būti net efektyvesnis už įprastą blogojo (MTL) cholesterolio įvertinimą.
Norint tiksliau įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką svarbi ir medžiagų apykaita. Pavyzdžiui, kartu su lipidograma rekomenduojama tirti gliukozės kiekį kraujyje. Nors daug kam atrodo, kad nėra jokio ryšio tarp kraujo riebalų ir gliukozės, bet nustatyta tiesioginė sąsaja tarp vadinamųjų medžiagų apykaitos sutrikimų (metabolinio sindromo) ir širdies veiklos.
Kardiologai ir šeimos gydytojai dažnai pataria pasidaryti ne tik lipidogramą, bet ir ištirti lipoproteinus. Tai baltymai, kurie atsakingi už riebalų pernešimą. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad svarbus ne tik cholesterolis, bet ir tai, kokiais baltymais cholesterolis transportuojamas.
– Yra toks mitas, kad cholesterolį galima sudeginti. Bet kardiologai įspėja, kad cholesterolio mažinimas nė iš tolo nepanašus į santechniko darbą, kai praplaunamas vamzdynas. Kaip įmanoma mažinti cholesterolio kiekį?
– Kai pokyčiai dar nedideli, įmanoma valdyti cholesterolio koncentraciją laikantis sveikos gyvensenos principų, daugiau dėmesio skiriant fiziniam aktyvumui, taip pat subalansuotai mitybai, vengiant pridėtinio cukraus, atsisakant žalingų įpročių.
Dieta, kurioje gausu vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir riebios žuvies, dar vadinama priešuždegimine. Tačiau esant didesniems ir ilgą laiką užtrukusiems pokyčiams būtinas ir medikamentinis gydymas.
– Kaip dažnai reikėtų kartoti kraujo tyrimus?
– Kadangi pokyčiai kraujagyslėse vyksta labai lėtai, tikėtis, kad po mėnesio lipidogramos rodikliai pagerės, nevertėtų. Įvairiais moksliniais tyrimais nustatyta ir patariama lipidogramos tyrimą pakartotinai atlikti bent po pusmečio. Atliekant tyrimą dažniau nebus didelės diagnostinės vertės. Reikia laiko, kad organizme vykstantys procesai paveiktų cholesterolio gamybą.
– Tokioms infekcinėms ligoms kaip plaučių uždegimas nustatyti yra svarbus uždegimo rodiklis. Kiek jis vertingas vertinant širdies ir kraujagyslių ligų riziką?
– Daugelis žmonių žino, kad širdies ligų rizikos veiksniai yra aukštas kraujospūdis, rūkymas, padidėjęs cholesterolio kiekis ir antsvoris. Tačiau tyrimai atskleidė, kad tokios ligos kaip podagra, psoriazė, uždegiminė žarnyno liga ir reumatoidinis artritas taip pat yra širdies ligų rizikos veiksniai.
Visoms šioms ligoms būdingas lėtinis uždegimas. Tai iš esmės pakeitė požiūrį į širdies ligos kilmę, ji vis dažniau suvokiama kaip lėtinė uždegiminė kraujagyslių sienelių (endotelio) liga.
Kadangi vidinėse kraujagyslių sienelėse progresuojantis lėtinis uždegimas yra dešimtmečiais trunkantis procesas, jis nesukelia tokios aiškios uždegiminės organizmo reakcijos kaip plaučių uždegimas. Tačiau laboratorijoje galime atlikti tyrimą, kuriuo įvertinamas organizme vykstantis mikrouždegimas. Tai didelio jautrumo C-reaktyviojo baltymo (dj-CRB) tyrimas. Kai šis rodiklis yra padidėjęs, širdies ir kraujagyslių ligų rizika gerokai išauga.
Didelio jautrumo CRB tyrimas padeda šeimos gydytojams, taip pat kardiologams įvertinti, kokia yra lėtinio uždegimo sukelta žala vidinėms kraujagyslių sienelėms. Tokia informacija yra svarbi skiriant pacientams medikamentus ir parenkant optimalias jų dozes.
– Yra žinoma, kad aukštas kraujospūdis, didelė cholesterolio ir gliukozės koncentracija kraujyje yra blogai. O kaip širdis reaguoja į stresą, miego sutrikimus, lėtinį nuovargį, nerimą?
– Tai yra svarbūs veiksniai. Psichikos sveikata daug ką lemia, negalime galvoti, kad jei slegia niūrios mintys, širdis bus rami. Nerimas ir stresas atsiliepia širdies ritmui, nes širdies susitraukimai padažnėja. Jei širdies apkrova nuolat didėja, o naktį negalime pailsėti, akivaizdu, kad širdies raumuo kenčia. Dėl nervinės įtampos kyla kraujospūdis, į kurį reaguoja ir kraujagyslės, todėl greičiau progresuoja pokyčiai jų sienelėse.
– Ar norint atlikti laboratorinius tyrimus reikia šeimos gydytojo siuntimo?
– Kiekvienas žmogus, norintis turėti daugiau informacijos apie savo organizmą, gali kreiptis į mūsų laboratoriją ir atlikti būtinus tyrimus.
Svarbu suvokti, kad biocheminiai pokyčiai įvyksta kur kas anksčiau, nei žmogų ištinka infarktas ar insultas.
Tai ligos, kurios gali kainuoti gyvybę, tačiau laiku pradėjus valdyti rizikos veiksnius įmanoma jų išvengti.