Menopauzės iššūkiai ir kepenų vaidmuo moters sveikatai: šeimos gydytojos patarimai

Pasak J.Baikauskienės, kepenys – vienas didžiausių ir svarbiausių žmogaus organų, suaugusio žmogaus organizme sveriantis apie 1,5 kg. Jos veikia kaip organizmo „laboratorija“, nuolatos atliekanti daugybę gyvybiškai svarbių užduočių.

„Kepenys gamina ir išskiria tulžį, kuri būtina riebalų virškinimui. Taip pat jose vyksta sudėtingi medžiagų apykaitos procesai – perdirbami baltymai, riebalai, angliavandeniai bei kiti junginiai. Viena svarbiausių kepenų funkcijų – detoksikacija: jos neutralizuoja ne tik iš aplinkos patenkančius toksinus (per maistą, vandenį, orą ar vaistus), bet ir organizme natūraliai susidarančias kenksmingas medžiagas“, – pateikia gydytoja.

Be to, kepenys dalyvauja kraujo krešėjimo procesuose – jose gaminami krešėjimui būtini baltymai, kurie padeda greičiau gyti žaizdoms. Šis organas taip pat reguliuoja cukraus, cholesterolio, hormonų ir fermentų kiekį kraujyje. Kepenyse kaupiami organizmui svarbūs A, D, K, B12 vitaminai ir geležis.

J.Baikauskienė atkreipia dėmesį, kad kepenų funkcijų silpnėjimą lemia tiek amžius, tiek kasdieniai mūsų pasirinkimai.

„Didžiausią žalą kepenims turi rūkymas, alkoholio ir narkotikų vartojimas. Tačiau ir daug „nekaltų“ įpročių turi įtakos: nesubalansuota mityba, cheminės medžiagos maiste ir aplinkoje, gausus vaistų vartojimas, lėtinis stresas, miego trūkumas“, – aiškina ji.

Pasak gydytojos, labai svarbu paisyti biologinio paros ritmo. Senovės kinų medicina atskleidžia, kad kepenys intensyviausiai atsistato nuo 1 iki 3 valandos nakties, o tulžies pūslė – nuo 23 iki 1 val., tad vėlyvas ėjimas miegoti trukdo organizmo detoksikacijai.

Svarbu žinoti ir tai, kad kepenys neturi skausmo receptorių, todėl jų ligos dažnai lieka nepastebėtos. Tačiau kepenų problemas gali išduoti nespecifiniai simptomai.

„Pavyzdžiui, gali pakisti emocinės reakcijos – padidėti dirglumas, pyktis, nusivylimas ar net depresyvi nuotaika. Dažnai silpnėja atmintis, dėmesio koncentracija, sutrinka kalba. Pasireiškia ir bendras silpnumas, regos pablogėjimas, sąnarių maudimas, odos niežulys, venų išsiplėtimas“, – vardija gydytoja.

Anot jos, dėl to itin svarbu reguliariai tikrintis sveikatą – net jei jaučiamės gerai. Kartą per metus reikėtų atlikti gliukozės, cholesterolio, kepenų fermentų (šarminės fosfatazės, ALT, AST, bilirubino) tyrimus. Taip pat svarbu ištirti kraujo krešėjimo rodiklius bei vitamino D lygį.

Per šį laikotarpį didesnė apkrova tenka kepenims, žarnynui, inkstams – organams, atsakingiems už organizmo detoksikacijos procesus. „Hormoniniai pokyčiai daro įtaką šių organų veiklai: organizmui tampa sunkiau skaidyti streso hormonus ir įsisavinti maistines medžiagas. Dėl to gali sutrikti cholesterolio apykaita, dažniau vystytis kepenų suriebėjimas, o sulėtėjusi medžiagų apykaita neretai skatina svorio augimą“, – paaiškina gydytoja. Todėl perimenopauzės ir menopauzės metu ypač svarbu stiprinti kepenų, žarnyno ir inkstų veiklą, nes būtent jie tampa pagrindiniais organizmo detoksikacijos organais.

J.Baikauskienės teigimu, perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu moters dėmesys turėtų pamažu nukrypti nuo išorės į vidų.

„Jei iki tol daug moterų didžiąją savo energijos dalį skiria šeimai, vaikams ar darbams, šiuo etapu svarbu labiau rūpintis savimi. Išsekimas ir nuovargis kenkia ne tik moters emocinei bei fizinei sveikatai, bet ir santykiams su aplinkiniais“, – pabrėžia gydytoja.

Pirmiausia ji pataria subalansuoti mitybą. Svarbu valgyti daugiau daržovių ir vaisių – ypač avokadų, burokėlių, morkų, uogų. Racioną naudinga papildyti riebia žuvimi, liesa mėsa, natūraliu jogurtu, riešutais. Taip pat būtina gerti pakankamai vandens, riboti cukraus ir miltinių patiekalų suvartojimą. Ne mažiau svarbu valgyti lėtai, be streso, sąmoningai.

Fizinis aktyvumas šiuo laikotarpiu taip pat labai reikalingas. Tinka tiek intensyvios treniruotės, tiek ramesnės veiklos – vaikščiojimas, plaukimas ar joga. Svarbiausia – judėti reguliariai, bent kelis kartus per savaitę, pasirenkant veiklas, kurios teikia malonumą.

Verta atkreipti dėmesį ir į tai, ką naudojame kasdien – ypač buities priemones. Jose esantys cheminiai junginiai gali neigiamai paveikti kvėpavimo takus, odą ar net kepenų veiklą.

„Patariu vengti buities priemonių, kurių sudėtyje yra daug sintetinių kvapų ir agresyvių chemikalų. Geriau rinktis natūralesnius, ekologiškus produktus. Be to, namų valymui puikiai tinka valgomoji druska, actas, citrinų rūgštis, natūralūs eteriniai aliejai, pavyzdžiui, arbatmedžių. Tokios priemonės ne tik veiksmingos, bet ir švelnesnės mums ir aplinkai“, – sako J.Baikauskienė.

Ji taip pat priduria, kad moterys, gyvenančios didmiesčiuose ar labiau užterštose vietovėse, dažniau susiduria su sveikatos problemomis. Nors Lietuvoje ši problema mažesnė, visada naudinga kuo daugiau laiko praleisti gamtoje, gryname ore – net ir šaltuoju metų laiku.

Kita svarbi rūpinimosi savimi dalis – alkoholio ir kavos vartojimas. Gydytojos teigimu, reikėtų nepamiršti, kad tiek alkoholis, tiek per didelis kofeino suvartojimas dehidratuoja organizmą – „išvaro“ iš jo skysčius.

„Retai vartojama raudonojo vyno taurė, pakankamai geriant vandens, sveikatai nepakenks. Tačiau pasirinkimas nevartoti alkoholio yra naudingiausias moters sveikatai“, – sako ji.

Kavos atžvilgiu gydytoja laikosi nuosaikaus požiūrio – viskas priklauso nuo kiekio ir aplinkybių. Jei išgeriame vieną ar du puodelius kavos per dieną ir vartojame pakankamai vandens, sveikatai nepakenkiame.

„Svarbu ir tai, kaip geriame kavą. Jei rytinis kavos puodelis tampa maloniu ritualu – kai skiriame laiko sau, atsipalaiduojame, pažvelgiame pro langą ir apmąstome, kaip norime, kad praeitų ši diena – tai jau savotiška meditacija. Toks įprotis gali būti labai net naudingas. Tačiau jei kavą geriama mechaniškai, nesimėgaujant, skubant ar patiriant stresą – kad ir „teisingu“ metu – naudos iš jos mažai“, – pabrėžia gydytoja.

Pasak J.Baikauskienės, perimenopauzės ar menopauzės laikotarpiu moterims gali būti naudinga į kasdienybę įtraukti ir tam tikrų maisto papildų.

„Svarbu skirti dėmesio žarnyno peristaltikai (žarnyno raumenų susitraukimams, kurie padeda stumti turinį virškinimo traktu, skatina tuštinimąsi). Dėl greito gyvenimo tempo dažnai suvartojame per mažai skaidulų, todėl gali būti naudinga papildomai vartoti probiotikus ar skaidulų kompleksus“, – išskiria gydytoja.

Tuo tarpu kepenų veiklą gali pagerinti tokie augalai, kaip kiaulpienės, varnalėšų, ciberžolių ar medetkų šaknys, mėlynės. Juos galima vartoti papildų ar vaistažolių mišinių forma.

Taip pat kepenų veiklos gerinimui naudingos citrinos – jos palaiko detoksikacijos procesus ir hormonų pusiausvyrą. Patartina vartoti ir natūralius aliejus, pavyzdžiui, margainio, linų sėmenų ar juodgrūdės – jie stiprina kepenų funkcijas, aprūpina organizmą naudingosiomis riebalų rūgštimis.

„Kepenų funkciją ypač verta stiprinti pavasarį – kovą ir balandį, kai organizmas natūraliai pereina į atsinaujinimo ciklą. Vis dėlto tai naudinga daryti ir kitais metų laikais“, – sako J.Baikauskienė.

Gydytojos teigimu, perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu moteriai svarbu pasirūpinti ne tik fizine sveikata, bet ir emocine bei dvasine savijauta.

„Jei susitelkiame vien į išorę – sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, miegą, – bet ignoruojame vidinį pasaulį, tikrosios sveikatos pasiekti nepavyks“, – pastebi ji.

J.Baikauskienė skatina moteris užsiimti veiklomis, kurios teikia džiaugsmą ir vidinį pasitenkinimą. Tai gali būti mėgstami hobiai, kūrybinė veikla, naujų įgūdžių mokymasis, kokybiškas laikas sau ar veikla su kitais žmonėmis, kuomet pasijaučiame bendruomenės dalimi.

Ne mažiau reikšmingas ir gebėjimas atpažinti bei valdyti stresą, kuris gali turėti ypač stiprų poveikį – ne tik emocinei savijautai, bet ir hormonų veiklai, virškinimui, miegui ar net odos būklei.

„Jei jaučiate įtampą, svarbu suprasti, iš kur ji kyla. Kalbėkite su artimaisiais, draugėmis ar panašaus amžiaus moterimis – dalijimasis išgyvenimais dažnai padeda pamatyti situaciją iš šalies. Jei to nepakanka – verta kreiptis pagalbos į psichologą, šeimos psichoterapeutą ar socialinį darbuotoją“, – pataria gydytoja.

Ji pastebi, kad ilgalaikio streso išsekintos moterys neretai nebeatpažįsta, ką gali pakeisti. Kartais jos per daug reikalauja iš savęs ar artimųjų, o kartais – nepastebi, kad aplinka joms kelia per didelį spaudimą. Todėl itin svarbu ne tik koreguoti gyvenimo būdą, būti švelnioms sau, bet ir sąmoningai ieškoti pagalbos.

„Šis gyvenimo etapas kviečia iš naujo pažinti save. Tai – puiki proga sustoti, įsiklausyti į save ir įvertinti, kas iš tiesų svarbu. Svarbiausia – drąsiai keistis išvien su savo kūnu, o ne kovoti prieš jį ar save“, – patikina J.Baikauskienė.

„Ecosh“ vadovė Aistė Pranukevičienė antrina: „Sveikata šiuo moters laikotarpiu yra ne tik laboratoriniai tyrimai ar vaistai. Taip pat nėra vieno papildo ar vieno recepto, kuris tiks kiekvienai. Svarbu suvokti visumą – sąmoningą mitybą, reguliarų judėjimą, emocinę pusiausvyrą ir natūralius sprendimus, kurie padeda palaikyti organizmo harmoniją. Tik visapusiškai rūpindamasi savimi ir klausydama savęs, moteris gali ne tik lengviau pereiti perimenopauzės ar menopauzės etapą, bet ir atrasti naują gyvenimo kokybę – daugiau energijos, ramybės ir pasitikėjimo savimi.“