Parkinsono liga yra progresuojantis nepagydomas neurologinis sutrikimas, pažeidžiantis ne tik smegenis, bet ir visą kūną. Nepagydoma liga palietė milijonų žmonių gyvenimus.
Pacientai paprastai kenčia nuo progresuojančio drebulio ir judėjimo problemų. Palaipsniui žmogui darosi sunkumu pačiam susitvarkyti buityje, jis tampa priklausomas nuo artimųjų pagalbos.
Nors mokslininkai jau daugelį metų žinojo, kad mažytės sankaupos, vadinamos alfa-sinukleino oligomerais, greičiausiai sukelia Parkinsono ligos vystymąsi, iki šiol jiems nepavyko vizualizuoti šių baltymų žmogaus smegenų audinyje.
Tačiau jungtinės mokslininkų pajėgos iš Kembridžo universiteto, Londono universiteto koledžo, Franciso Cricko instituto ir Monrealio politechnikos instituto sukūrė metodą, leidžiantį ne tik pamatyti šias sankaupas smegenyse, bet ir įvertinti jų kiekį.
Gydytojai Parkinsono ligą patvirtina didelių baltymų sankaupų, vadinamų Lewy kūneliais, buvimu galvos smegenyse. Tačiau dabar ekspertai teigia, kad mažesnės, anksčiau susidariusios sankaupos gali sukelti su Parkinsono liga susijusią žalą smegenų ląstelėms.
„Lewy kūneliai yra Parkinsono ligos požymis, tačiau jie iš esmės nurodo, kur liga buvo, o ne kur ji yra dabar“, – sakė Kembridžo universiteto biofizinės chemijos ekspertas ir tyrimo bendraautorius profesorius Stevenas Lee.
„Jei galėtume stebėti Parkinsono ligą ankstyviausiose stadijose, tai mums daug daugiau pasakytų apie tai, kaip ši liga vystosi smegenyse ir kaip galėtume ją gydyti“, – pridūrė jis.
Atrado adatą šieno kupetoje
Iki šiol šie oligomerai buvo per maži, vos kelių nanometrų ilgio, kad būtų matomi, tačiau dabar komanda sukūrė techniką, vadinamą „Advanced Sensing of Aggregates for Parkinson's Disease“ (ASA-PD), kuri lazeriais žymi baltymus pomirtiniame smegenų audinyje.
„Tai pirmas kartas, kai galėjome tiesiogiai stebėti oligomerus žmogaus smegenų audinyje tokiu masteliu. Tai tarsi matyti žvaigždes dienos šviesoje“, sakė Dr. Rebecca Andrews, atlikusi laboratorinį tyrimą.
„Oligomerai atrodė adata šieno kupetoje, bet dabar, kai žinome, kur yra tos adatos, kas gali padėti mums sutelkti dėmesį į konkrečius ląstelių tipus tam tikruose smegenų regionuose“, – pridūrė profesorius Lucienas Weissas, tyrimo bendraautorius iš Monrealio politechnikos instituto.
Šio tyrimo, kuris buvo paskelbtas žurnale „Nature Biomedical Engineering“, autoriai pirmiausia išanalizavo pomirtinius Parkinsono liga sergančių žmonių smegenų audinių mėginius ir palygino juos su sveikų panašaus amžiaus asmenų mėginiais.
Nors baltymai buvo aptikti tiek sveikų, tiek Parkinsono liga sergančių pacientų smegenyse, Parkinsono liga sergančių pacientų oligomerai buvo daug didesni, ryškesni ir jų buvo daugiau – tai rodo tiesioginį ryšį su ligos progresavimu.
Autoriai taip pat nustatė oligomerų poklasį, kuris atsirado tik Parkinsono liga sergantiems pacientams, ir, pasak ekspertų, tai gali būti ankstyviausi matomi ligos žymenys – galbūt susiformuojantys anksčiau, nei atsiranda klasikiniai simptomai.
„Šis metodas ne tik pateikia momentinę nuotrauką. Atsiranda visas baltymų pokyčių smegenyse atlasas, o panašios technologijos galėtų būti taikomos ir ieškant gydymo kitoms neurodegeneracinėms ligoms, tokioms kaip Alzheimerio liga ir Huntingtono liga“, – paaiškino L.Weissas.
Nėra vaistų, kurie pristabdytų ligą
Pasak mokslininkų, šioms ligoms geriau perprasti būtina tyrinėti galvos smegenis. Tačiau šis organas labai sudėtingas.
Dabar tyrėjai tikisi, kad šis proveržis padės geriau suprasti, kodėl, kur ir kaip šie baltymų sankaupos susidaro ir sukelia ligas.
Šiuo metu diagnozė paprastai nustatoma remiantis vėlyvos stadijos simptomų atsiradimu, atmetus kitas galimas sveikatos problemas.
Parkinsono labdaros organizacijos apskaičiavo, kad daugiau nei vienas iš keturių pacientų, sergančių šia liga, gauna neteisingą diagnozę, kol atrandama Parkinsono liga.
Manoma, kad Jungtinėje Karalystėje apie 166 000 žmonių gyvena su Parkinsono liga, ir šis skaičius auga.
Ankstyvieji Parkinsono ligos požymiai yra drebulys, raumenų sustingimas, judesių sulėtėjimas ir uoslės praradimas.
Kiti dažni požymiai yra pusiausvyros sutrikimai, tokie kaip koordinacijos problemos ir raumenų mėšlungis.
Dėl ligos pacientai taip pat dažnai gali patirti psichikos sveikatos problemų, tokių kaip depresija ir nerimas.
Nors yra vaistų, kurie gali padėti palengvinti kai kuriuos simptomus, nėra medikamentų, kurie galėtų sulėtinti pačios ligos eigą.
Ekspertai vis dar stengiasi išsiaiškinti, kas sukelia Parkinsono liga sergančių pacientų neuronų žūtį. Šiuo metu manoma, kad tai lemia genetinių pokyčių ir aplinkos veiksnių derinys.
Ligos išsivystymo rizika iš esmės didėja su amžiumi, didžioji dalis pacientų diagnozę išgirsta būdami vyresni nei 50 metų.
Parengta pagal „Daily mail“ inf.