„Siūlomuose pakeitimuose gražiai parašyta: „svarbu sukurti papildomų paskatų, kurios padėtų didinti asmenų norą vykti dirbti į regionus“, tačiau realybėje matome ne motyvaciją, o prievartą“, – kritiką žeria JGA.
Aštrios reakcijos sulaukė Seime įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis siūloma įsteigti papildomas valstybės finansuojamas medicinos rezidentūros vietas, į kurias būtų priimami medikai, sutinkantys po rezidentūros baigimo tam tikrą laiką atidirbti sveikatos priežiūros įstaigoje kuriame nors Lietuvos regione.
Ir dabar į valstybės nefinansuojamą vietą įstoję gydytojai rezidentai gali sudaryti sutartis su rajonų gydymo įstaigomis: šios padengia mokslų kainą, o medikas įsipareigoja atidirbti tam tikrą laiką. Tačiau JGA prezidentė Agnė Panavienė sako, kad įstatymu įtvirtinta tvarka pablogintų jaunųjų medikų padėtį.
„Tampa neaišku, kokia yra valstybės rolė? Su kuo gydytojas pasirašys sutartį?
Labai liūdna, kad tuomet neliktų konkurencijos mechanizmo. Dabar gydytojas rezidentas savo noru pasirašo sutartį su įstaiga, jis gali derėtis dėl sąlygų, kiek metų reikės atidirbti, kokie bus finansiniai mechanizmai.
O įstatyme jau būtų įrašyta, kad medikas turės atidirbti tiek metų, kiek trunka jo rezidentūra“, – Lrytas sakė A.Panavienė.
„Tai kelia didžiulį pasipiktinimą“, – pridūrė ji.
A.Panavienė pabrėžė, kad jau dabar Lietuvoje sąlygos nėra itin draugiškos jauniesiems medikams. Pasak JGA prezidentės, daugelyje Europos šalių visų gydytojų rezidentų studijas finansuoja valstybė.
„Rezidentai nėra studentai, kurie vaikšto į paskaitas, vykdo teorines studijas. Jie dirba sveikatos priežiūros įstaigose, tad absoliučiai neaišku už ką jiems dar reikia atidirbti?“, – stebėjosi A.Panavienė.
Paskatins medikus emigruoti?
Pasak jos, jei siekiama į regionus pritraukti daugiau medikų, dėmesį derėtų sutelkti kitur: stiprinti rezidentūros bazes, pasiūlyti patrauklesnes darbo sąlygas, išskaidrinti rezidentų sutarčių su įstaigomis pasirašymo procesą.
JGA nurodo, kad ilgas (4–6 metų) privalomas atidirbimo terminas yra tiesiog nepatrauklus. Jauni specialistai tokio pasirinkimo vengs, todėl vietos taps dar mažiau patrauklios ir kels grėsmę gydytojų išlaikymui Lietuvoje.
„Manau, kad siūloma įstatymo pataisa nesprendžia problemos iš esmės. Tai gali pritraukti gydytojus tik trumpam laikotarpiui. Europos medikai leidiniuose rašo, kad negatyvios priemonės pritraukia gydytoją, bet neleidžia jo išlaikyti.
Jeigu nepagerinsime darbo sąlygų, nepasirūpinsime psichologiniu klimatu įstaigoje, tas žmogus neliks dirbti joje“, – akcentavo A.Panavienė.
Jos teigimu, įsisenėjęs įvaizdis, kad jauni gydytojai renkasi dirbti tik Vilniuje ir Kaune neatitinka pastarųjų metų tendencijų.
„Kartais juokaujame, kad jau visi medikai yra išsikraustę į mažesnius miestus, žmonės išvyksta. Jeigu yra geros sąlygos, motyvuojanti aplinka, kur žmogus gali tobulėti, jauni gydytojai ir į kaimus atvažiuoja. Medikai nevengia dėl darbo važinėti ilgesnius atstumus.
Manau, daugiausia skundžiasi įstaigos, kurios nesugeba sukurti patrauklių darbo sąlygų“, – sakė A.Panavienė.
Augantis medikų trūkumas
Aistras sukėlusias Medicinos praktikos įstatymo pataisas įregistravo Seimo vicepirmininkė, Sveikatos reikalų komiteto narė socialdemokratė Orinta Leiputė kartu su savo frakcijos kolegomis, „valstiečiais“ ir „aušriečiais“.
Idėjos iniciatoriai, kad šie pakeitimai padės mažinti gydytojų specialistų trūkumą regionuose, taip pat užtikrins racionalesnį valstybės lėšų, skirtų medikų rengimui, naudojimą.
„Kadangi tragiškai trūksta medikų, ypatingai regionuose, kartu su Seimo narių grupe įregistravome įstatymo pataisas, kurios leis ne daugiau kaip 15 proc. padidinti valstybės finansuojamų rezidentūros vietų tų specialybių gydytojams, kurių labiausiai trūksta. Tačiau už tokią valstybės finansuojamą vietą rezidentas turės įsipareigojimą atidirbti tam tikrose įstaigose, kur trūksta specialistų. Tokių įstaigų sąrašą numatys Vyriausybė arba jos įgaliota institucija – Sveikatos apsaugos ministerija“, – anksčiau komentuodama projektą Eltai sakė O. Leiputė.
Jos teigimu, planuojama kasmet įsteigti 20 papildomų valstybės finansuojamų rezidentūros vietų, o iš viso per 3 metus – 60.
„Būsimi gydytojai specialistai praleidžia nuo 10 iki 13 metų didžiuosiuose miestuose, o moksliniai tyrimai rodo, kad kuo ilgiau studentai atlieka profesinę praktiką įstaigoje ar regione, tuo didesnė tikimybė, jog po studijų baigimo grįš ten dirbti. Todėl svarbu sukurti papildomų paskatų, kurios padėtų didinti norą po rezidentūros studijų vykti dirbti į regionus, kur trūksta specialistų“, – sako įstatymo pataisų iniciatoriai.
Jų duomenimis, projektui įgyvendinti papildomo lėšų poreikio 2025 metams nebus – lėšos medicinos rezidentūros studijų vietoms jau suplanuotos. Preliminariai planuojama, kad 2026 m. papildomoms medicinos rezidentūros vietoms reikės 840 tūkst. eurų, taip pat tokios pat sumos prireiktų ir 2027 metams.
Vyriausybės strateginės analizės centro 2023 m. atnaujinto tyrimo rezultatai prognozuoja, kad 2032 m. trūks 269 šeimos gydytojų, 207 vidaus ligų gydytojų, 146 vaikų ligų gydytojų, 134 skubiosios medicinos gydytojų ir kt. gydytojų specialistų.
Sveikatos apsaugos ministerijos renkamais duomenimis apie laisvas darbo vietas, 2024 m. II pusmetį daugiausiai gydytojų trūko: Šiaulių regione – 75, Utenos regione – 44.