Beveik prieš dvejus su puse metų sveikatos apsaugos ministro įsakymu buvo sudaryta darbo grupė, kuri daug nuveikė. Ankstyvosios broncho ir plaučių vėžio diagnostikos programa jau parengta, atliktas bandomasis tyrimas, tačiau ji dar nėra patvirtinta. Sprendimo, kurį turi priimti sveikatos politikai, vis dar nėra.
2024-ųjų rudenį Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos su kitais partneriais pradėjo bandomąjį tyrimą dėl broncho ir plaučių piktybinio naviko ankstyvosios diagnostikos atliekant mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją.
Tyrimas įrodė šios programos privalumus, o vėliau atlikti skaičiavimai – ir teigiamą ekonominį efektą. Jo tikslas buvo tirti asmenis nepriklausomai nuo jų įpročio rūkyti ar nerūkyti.
Šios programos ir bandomojo tyrimo iniciatorius Vilniaus universiteto profesorius Edvardas Danila teigė, kad tiek programa, tiek tyrimas yra unikalūs, nes tikslas yra ne tik aptikti plaučių vėžį ankstyvoje stadijoje, bet ir įvertinti kitus kompiuterinės tomografijos vaizde matomus plaučių ir įvairių organų pokyčius. Todėl mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos tyrimo metu aptikti radiniai buvo analizuojami kompleksiškai.
– Kiek pacientų dalyvavo bandomajame tyrime?
– Daugiau nei tūkstantis, jų amžius buvo nuo 50 iki 70 metų. Tyrimas buvo nemokamas. Kartu su pagrindiniais tikslais ir uždaviniais buvo fiksuojami ir tokie dalykai kaip pacientų motyvacija, kaip jie atsiliepia į kvietimą dalyvauti tyrime, kiek ilgai trunka tyrimo procedūra.
Lietuvoje atliktas tyrimas sulaukė tarptautinio pripažinimo, jo duomenys buvo paskelbti prestižiniame medicinos mokslo žurnale, skirtame vėžio problemoms. Tai teikia vilčių, kad ankstyvosios broncho ir plaučių vėžio patikros programa artimiausiu metu prasidės visoje Lietuvoje.
Svarbu tai, kad krūtinės ląstos mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimu galima aptikti ne tik plaučių vėžį, bet ir kitas plaučių ligas (pavyzdžiui, plaučių fibrozę, plaučių tuberkuliozę, plaučių emfizemą, bronchektazes), taip pat reikšmingus pakitimus kituose krūtinės ląstos ir pilvo srities organuose, tokius kaip širdies arterijų kalcinozė, aortos išsiplėtimas, dariniai tarpuplautyje ir krūtinės ląstos sienoje, taip pat viršutinėje pilvo dalyje.
Daugeliu atvejų šios ligos aptinkamos nebylios – dar nepasireiškusios kliniškai. Tokiu būdu galima jas išgydyti arba sumažinti progresavimo tikimybę.
– Kiek patikros programa prisidėtų prie valstybės lėšų taupymo?
– Nyderlanduose įsikūrusi nepriklausoma mokslinė organizacija, kurios specializacija – ekonominiai skaičiavimai medicinoje, jau atliko ekonominį vertinimą. Tai didelį autoritetą turinti organizacija, į kurios rekomendacijas atsižvelgia ne viena Europos institucija.
Buvo sukurtas modelis, kuris remiasi mūsų atlikto bandomojo tyrimo duomenimis. Išvada yra labai svarbi – patikros programa nėra didelė finansinė našta valstybei, priešingai – ji turi teigiamą poveikį Lietuvos biudžetui, nes pavyktų sutaupyti milijonus eurų.
Patikros programa padeda aptikti ankstyvąsias plaučių ir širdies ligos stadijas, kurias kur kas pigiau gydyti, o kai kuriais atvejais rizikos veiksnių valdymas padeda užkirsti kelią ligos vystymuisi.
Tai reiškia, kad žmogus, kuriam aptikta ankstyvos stadijos plaučių ar širdies liga, pakeitęs savo gyvenimo būdą, o kai kuriais atvejais gaudamas prevencinį gydymą išvengtų ligos blogėjimo ir paūmėjimo, įvairių komplikacijų, net staigios mirties. Priklausomai nuo aptiktos ligos, pacientai gali išsiversti be operacijos ar medikamentinio gydymo, jų nereikia gydyti ligoninėse, skirti nedarbingumo, išvengiama slaugos paslaugų, kurios valstybei brangiai kainuoja.
Anksti aptikus ligą, kuri dar nepasireiškė klinikiniais simptomais, pavyksta išsaugoti žmogaus gyvybę, sveikatą, darbingumą ir gyvenimo kokybę, o tai yra svarbiausia.
– Koks yra sergamumas plaučių vėžiu Lietuvoje?
– Kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų ligos atvejų. Įvairių tyrimų duomenimis, plaučių vėžys yra antras pagal dažnį piktybinis navikas – tiek vyrams, tiek moterims. Tačiau nuo jo žmonės miršta daugiau nei nuo kitų dažniausių piktybinių navikų kartu sudėjus.
Deja, žmogus ilgą laiką nejaučia jokių ligos požymių, o pajutus simptomus dažniausiai aptinkamas vėlyvų (III–IV) stadijų plaučių vėžys, kurio išgydyti beveik neįmanoma.
Netgi taikant šiuolaikines gydymo technologijas ne visada pavyksta nugalėti šią ligą. Tyrimai rodo, kad išgyvenamumas sergant ketvirtos stadijos plaučių vėžiu siekia vos kelis procentus.
Kita vertus, aptikus ankstyvąją plaučių vėžio stadiją (I–II) įmanoma visiškai pasveikti.
Mūsų parengta programa yra orientuota ne tik į plaučių vėžio diagnostiką – neretai žmonės turi gretutinių ligų, o kompiuterinė tomografija teikia daugiau galimybių nei rentgeno tyrimas, kuris anksčiau buvo plačiai paplitęs. Lietuvoje parengta plaučių vėžio patikros programa turi kur kas didesnę vertę nei panašios programos, vykdomos kitose valstybėse.
– Kada reikėtų sunerimti ir kreiptis į gydytoją?
– Jei kalbame apie plaučių vėžį, specifiniai požymiai yra gerai žinomi, tik bėda, kad kai jie užklumpa, liga būna pažengusi. Pavyzdžiui, lėtinis kosulys daug kam gali atrodyti kaip savaime praeinantis negalavimas. Tačiau ligos pradžia yra klastinga: iš pradžių piktybinis navikas auga bronche, plaučių paprastai neskauda, bet jie turi vadinamuosius kosulio receptorius, todėl žmogus pradeda kosėti ir ilgainiui tai virsta lėtiniu kosuliu.
Vėliau gali atsirasti ir kitų simptomų, pavyzdžiui, kraujo iškosėjimas, silpnumas, krūtinės skausmas. Kartais negalavimai supainiojami su alergija: pavyzdžiui, staiga ištinsta kaklas ir veidas, nes piktybinis auglys auga į tarpuplautį, kuriame yra daug kraujagyslių; pažeidus šias kraujagysles blogėja kraujo nutekėjimas, todėl ima tinti audiniai.
Dėl šios priežasties gali išryškėti kraujagyslės krūtinės ląstos poodyje. Taip pat gali išsivystyti gelta, nes plaučių vėžys plinta į kepenis, metastazės gali pažeisti galvos smegenis. Svarbu suprasti, kad plaučių piktybinis navikas gali pasireikšti įvairiais simptomais – tiek pirminio vėžio, tiek jau išplitusio, t.y. metastazavusio, vėžio požymiais.
– Ar žinomi plaučių vėžio rizikos veiksniai?
– Anksčiau buvo tokia tendencija – iš dešimties pacientų, kuriems nustatytas plaučių vėžys, bent aštuoni buvo rūkantys žmonės. Pastaruoju metu rūkančiųjų dalis mažėja.
Nors didžioji dalis sergančiųjų yra nuo 50 iki 70 metų, plaučių vėžys užklumpa vis jaunesnio amžiaus asmenis. Yra žinoma, kad sergamumo plaučių vėžiu didėjimas prasideda nuo keturiasdešimties. Mano praktikoje buvo atvejis, kai teko patvirtinti plaučių vėžį jaunuoliui, kuriam buvo vos 21 metai.
Tyrimai rodo, kad pagrindinis rizikos veiksnys yra rūkymas. Dėl šio žalingo įpročio kenčia ne tik rūkančiojo plaučiai, bet ir tų žmonių, kurie yra prirūkytoje patalpoje: nors patys nerūko, jie kvėpuoja cigarečių sukeliamais dūmais.
Kiti rizikos veiksniai susiję su aplinkos pokyčiais: pavyzdžiui, šiltėjant klimatui ore susidaro daugiau dulkių ir kietųjų dalelių, kurios nusėda kvėpavimo takuose ir plaučių audinyje. Kietųjų dalelių ore gali daugėti ir dėl smogo, urbanizacijos, didesnės automobilių išmetamųjų dujų koncentracijos ore.
Dar vienas veiksnys – visuomenės senėjimas. Su amžiumi daugėja savaiminių ir aplinkos veiksnių sukeltų genų mutacijų, kurios gali lemti vėžinių ląstelių atsiradimą bronchų ir plaučių audiniuose. Kenčia ir tam tikrų profesijų atstovai, dirbantys sveikatai kenksmingoje aplinkoje.
– Koks tyrimo būdas naudojamas?
– Tai mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija – vienintelis metodas, padedantis anksti aptikti plaučių piktybinį naviką. Kiti metodai, pavyzdžiui, vėžio žymenų koncentracijos padidėjimo kraujyje nustatymas (tiriamos baltyminės medžiagos, kurias gamina piktybinės ląstelės), nėra specifiški plaučių vėžiui.
Tokiu atveju vis tiek yra siūloma atlikti krūtinės ląstos kompiuterinę tomografiją, nes iš kraujo neįmanoma nustatyti plaučių piktybinio naviko.
Mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija yra saugus metodas, jo saugumas vertinamas pagal tai, kiek jonizuojančios spinduliuotės gauna pacientas. Apšvita matuojama vienetais, vadinamais sivertais.
Mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinės tomografijos metu pacientas gauna mažiau nei vieną milisivertą apšvitos. Šis rodiklis nieko nesakys, jei jo nepalyginsime su natūralia apšvita.
Foninė apšvita sudaro apie keturis milisivertus per metus. Lakūnai ir skrydžių palydovės per metus gauna apie 20 milisivertų, ir tai laikoma saugiu kiekiu. Jei žmogus per dieną surūko vieną pakelį cigarečių ir tai tęsiasi ištisus metus, jis gauna apie 80 milisivertų apšvitos.
Patikros programoje numatyta, kad mažų dozių krūtinės ląstos kompiuterinė tomografija turi būti atliekama kartą per trejus metus. Tokiu būdu dėl patikros žmogus gaus mažiau kaip 1 milisivertą apšvitos per trejus metus. Kadangi medicinos aparatai tobulėja, neabejoju, kad ateityje naudosime tokius kompiuterinės tomografijos aparatus, kurie skleis dar mažesnę apšvitą.
– Jei nustatytas ankstyvosios stadijos plaučių vėžys, kokios yra gydymo galimybės?
– Lietuvoje taikomi šiuolaikiniai metodai, prieinami visoje Europoje. Jei galima skirti operacinį gydymą, pašalinama dalis plaučio, o tai nesukelia didelės žalos pacientui, nes plaučiai yra du. Jei pacientas yra vyresnio amžiaus ir yra didesnė rizika, kad po operacijos gali kilti įvairių komplikacijų, siūlomas spindulinis gydymas, kuris taip pat sunaikina piktybinį naviką.
Tokie metodai kaip chemoterapija, biologinė terapija, imunoterapija taip pat skiriami, bet tai priklauso nuo vėžio biologinių savybių.
Skiriamos trys didžiosios plaučių vėžio formos, tačiau ypač didelė įvairovė yra vadinamojo liaukinio vėžio – adenokarcinomos. Tai piktybinis navikas, kuris įvairiems pacientams gali skirtis augimo greičiu net dešimtis kartų.
Turime gerų žinių, nes jau galime aptikti ankstyvąją plaučių vėžio stadiją, kai žmogus dar niekuo nesiskundžia. Šalyje yra visos galimybės skirti efektyvų gydymą, todėl pacientai pasveiksta. Kai plaučių vėžys labiau pažengęs, įmanoma ligą valdyti.
Svarbu ir tai, kad parengta patikros programa nėra tik popieriuje – mes ją išbandėme ir turime puikių rezultatų. Tai instrumentas, kuris padės saugoti mūsų žmonių gyvybes, gerinti sveikatą, taip pat mažinti gydymo išlaidas, o tai atneš ekonominę naudą visai šaliai. Šiuo požiūriu Lietuva galėtų tapti pavyzdžiu kitoms valstybėms.