Nors kasmet sveikatos apsaugai skiriamos milžiniškos sumos, gyventojai vis dar susiduria su ilgomis eilėmis, brangiais vaistais ir ne visada prieinamomis paslaugomis. Kur dingsta pinigai ir kaip paskirstomi ištekliai? Ar dabartinis finansavimo modelis iš tiesų užtikrina, kad kiekvienas pacientas gautų reikiamą pagalbą? Ar savanoriškas sveikatos draudimas nebūtų stiprus ramstis, kuris turėtų reikšmingą poveikį sveikatos sistemos finansavimui, juk efektyvus išteklių paskirstymas yra gyvybiškai svarbus kiekvienam iš mūsų.
Valdžia pokyčių neplanuoja
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) komentare Lrytas portalui teigiama, kad vienas iš pagrindinių veiklos prioritetų yra vidutinės kokybiško ir sveiko gyvenimo trukmės ilginimas. Tai užfiksuota Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje. Ir šiam prioritetui įgyvendinti numatyta didinti valstybės įnašą į Privalomojo sveikatos draudimo fondą bei didinti įmokas už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis, taip sudarant prielaidas kokybiškų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaikymui ir plėtrai bei prieinamumo užtikrinimui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymu, pagrindinis sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo modelis Lietuvoje yra privalomasis sveikatos draudimas, grįstas socialinio solidarumo ir visuotinumo principais. Labdaros ir paramos fondų veikla laikoma svarbiu papildomu finansavimo šaltiniu. Šių fondų surinktos lėšos gali papildyti viešąjį finansavimą tik per projektinį finansavimą, laikantis aiškių skirstymo kriterijų ir nesukuriant papildomos nelygybės sveikatos sistemoje.
Tačiau šiuo metu neplanuojama specialių reglamentavimo ar politikos pokyčių, kurie galėtų paskatinti savanoriško sveikatos draudimo taikymą Lietuvoje, – teigiama SAM komentare.
Draudikai akcentuoja savanoriško sveikatos draudimo rinkos augimą
Lietuvos draudikų asociacija atkreipia dėmesį, jog savanoriškas sveikatos draudimas yra darbdavių plačiai naudojama ir darbuotojų itin vertinama motyvavimo priemonė. Tai rodo ženklus ir stabilus šio draudimo produkto augimas. 2024 m. šios draudimo rūšies įmokos siekė 121 mln. eurų ir juo naudojosi apie 240 tūkst. gyventojų.
Asociacijos pateiktais duomenimis, 2024 m. draudimo bendrovės savo klientams išmokėjo daugiau nei 84 mln. eurų. 30–40 proc. išmokų buvo skirta ambulatoriniam gydymui (gydytojų konsultacijos, tyrimai, dienos chirurgijos paslaugos), 20–30 proc. – odontologijos ir optikos paslaugoms, 20 proc. – vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, 10–15 proc. – skiepams ir profilaktiniams patikrinimams. Draudikai atkreipia dėmesį, jog darbdaviams į darbuotojų savanoriško sveikatos draudimo paketus itin svarbu įtraukti paslaugas, kurios valstybės yra nekompensuojamos, pavyzdžiui, odontologijos, optikos paslaugos, skiepai, ir šios paslaugos sudaro nemažą draudimo išmokų dalį.
Kaip būtų galima paskatinti gyventojus aktyviau naudotis savanorišku sveikatos draudimu kaip papildomu sveikatos sistemos finansavimo šaltiniu? Lietuvos draudikų asociacijos direktorius Andrius Romanovskis pastebi: „Mūsų matomas kelias būtų aiškesnis savanoriško sveikatos draudimo produkto vystymo krypties apibrėžimas ir reglamentavimas iš valstybės pusės, kai šis draudimo produktas galėtų priartėti ir papildyti privalomojo sveikatos draudimo sistemą, nustatant, kokios paslaugos būtų kompensuojamos valstybės, o kokios – draudimo bendrovių, bei taip suteikiant didžiausią naudą gyventojams“
Pasak jo, deja, šiandien valstybė priėmė priešingus mokestinius pakeitimus, ribodama gyventojų pajamų mokesčio lengvatos savanoriško sveikatos draudimo įmokoms taikymą. „Vis tik, tikimės, jog viešos diskusijos ir komunikacija apie tokią darbuotojų motyvavimo priemonę, turės ir pozityvų efektą, įtraukiant į papildomo sveikatos draudimo sistemą bei sukuriant naudą ir tiems darbuotojams, kurių darbdaviai iki šiol netaikė tokio skatinimo būdo. Pavyzdžiui, Latvijoje šiuo draudimo produktu 2024 m. naudojosi beveik 500 tūkst., kai Lietuvoje tik apie 240 tūkst.“, – sako Lietuvos draudikų asociacijos direktorius A.Romanovskis.
Rimanto Kaukėno fondas prisideda prie sklandesnio sveikimo kelio
Kaip pasakoja Rimanto Kaukėno paramos grupė direktorius Laimonas Šiaulys, fondas finansuoja ir remia pačias įvairiausias sveikatos priežiūros sritis. „Savo herojams teikiame visą reikiamą pagalbą, susijusią ne tik su gydymu ar medikamentais, nekompensuojamais valstybės, tačiau ir su tyrimais užsienyje, kurie padėtų rasti konkrečiam pacientui tinkamiausią ir efektyviausią gydymą“, – pasakoja fondo direktorius.
Pasak jo, fondas taip pat teikia paramą sergančių mažylių šeimoms ir visomis reikalingomis medicinos bei slaugos priemonėmis – specialiu maisteliu, švirkštais ar nupirkdami poreikius atliepiančias lovas, vežimėlius, skyriuose įrengdami virtuves, nupirkdami televizorius į palatas ir kitus reikiamus daiktus, palengvinančius pacientų dienas ligoninėje. Taip pat prisideda perkant medicininę aparatūrą.
Fondo finansavimo šaltiniai ir poveikis sveikatos sistemos tvarumui
Fondo direktorius sako, kad fondas gali teikti pagalbą šeimoms geros valios žmonių paaukotų lėšų dėka. Aukos į fondą atkeliauja tiek per įmones, kurios rengia gerumo akcijas bei renka aukas konkrečiam pacientui ar mūsų fondo globojamų sergančių vaikų pagalbai suteikti. Didelę dalį fondo biudžeto sudaro 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) kampanijos metu gautos lėšos, kurias skiria Lietuvos gyventojai. Reikiamą pagalbą sunkiai sergantiesiems suteikti leidžia ir lėšos, gautos didžiųjų fondo organizuojamų sporto ar kitų renginių metu.
Kalbant apie nekompensuojamas gydymo išlaidas ar pacientų galimybes gauti kokybiškesnes paslaugas, R.Kaukėno fondo veikla yra itin svarbi dėl jos poveikio sveikatos sistemos tvarumui. „Mūsų manymu, mes stipriai prisidedame prie jaukesnės ir šiltesnės aplinkos pritaikymu bei pasirūpinimu gydymo įstaigose – tai ir minėtų virtuvėlių įrengimai bei vaikų žaidimų kambariai ir erdvės, kuriose būtų kiek jaukiau leisti dienas ligoninėje. Tikime, kad tokie dalykai pagerina pacientų emocinę būklę, tai, be abejonės, prisideda prie sklandesnio sveikimo kelio“, – pasakoja Laimonas Šiaulys.
Rėmėjų dėka fondas jau kelerius metus iš eilės gali tiek Vilniaus Santaros klinikų vaikų onkohematologijos skyriui, tiek Kauno klinikų vaikų ligų klinikai nupirkti reikalingą itin svarbią aparatūrą, kurios pagalba galima efektyviau ir patogiau diagnozuoti tam tikrus susirgimus.
Fondo atstovams tenka nuolat bendrauti ne tik su pacientais, tačiau ir juos prižiūrinčiais bei gydančiais medikais. Sužinojus, jog skirtas gydymas ar tam tikri medikamentai nėra kompensuojami, tenka kreiptis į Valstybinę ligonių kasą su prašymu, kad reikalingi vaistai būtų įtraukti į valstybės kompensuojamų medikamentų sąrašą. „Būna sėkmės atvejų, kai procesas įvyksta operatyviai ir pacientui prireikus konkretaus medikamento, šis jau būna kompensuojamas valstybės, tačiau įprastai šie procesai vyksta kiek ilgiau, tam tikrą laiką – keletą mėnesių, neretai ir ilgiau, vaisto dozes apmokame mes, fondas“, – pasakoja fondo direktorius L.Šiaulys.
Jis taip pat pastebi, jog užsienyje sparčiau ir efektyviau vyksta klinikiniai tyrimai, o Lietuvoje genetiniai tyrimai atliekami deja ne visais atvejais, tad fondas pacientams apmoka tokius tyrimus užsienyje. „Atlikus tokius tyrimus, medikai gali pritaikyti išskirtinį, tik tam ligoniui sudėliotą gydymo planą“, – pasakoja direktorius.
ES valstybių geroji patirtis ir praktika
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov atkreipia dėmesį, kad tiek atskirų ES valstybių narių gerosios patirties ir praktikos analizė, tiek EPBO rekomendacijos byloja apie tai, kad 4 finansinių šaltinių (viešųjų finansų, pacientų priemokų (mokamų paslaugų), savanoriško sveikatos draudimo bei NVO (dažniausiai labdaros ir paramos fondų) finansavimas) nuosekli ir nuosaiki integracija į sveikatos sistemą užtikrina didesnį paslaugų prieinamumą, leidžia efektyviai siekti paslaugų individualizavimo ir pritaikymo konkretaus paciento poreikiams bei lūkesčiams, stiprina visą sveikatos sistemą bei siūlo pilnesnį pasirinkimą pacientui.
Anot eksperto, paminėtų finansavimo šaltinių derinys leidžia užtikrinti kelis dalykus iš karto:
1) užtikrinama universali bazinė aprėptis (viešieji finansai);
2) sudaromos sąlygos efektyviam ir atsakingam paslaugų ir produktų vartojimui (šiuo atveju pagrindinis vaidmuo tenka pacientų priemokoms ir savanoriškam sveikatos draudimui);
3) pasidalinama rizika tarp viešųjų finansų ir kitų finansavimo šaltinių;
4) įgalinamas pacientas – jam suteikiami tiek teisiniai, tiek faktiniai instrumentai tinkamai įgyvendinti savo teises į kokybišką, savalaikę ir individualizuotą sveikatos priežiūrą.
Primintina, kad būtent tokią sveikatos priežiūrą Lietuva įsitvirtino savo pamatiniuose teisės aktuose ir daugelį metu pagal tai formavo sveikatos sistemos koncepciją bei kryptį.
Tuo pačiu ekspertas pažymi, jog visų 4 finansinių šaltinių efektyviam ir rezultatyviam naudojimui ir taikymui yra būtinas išsamus, subalansuotas ir aiškus teisinis reguliavimas, visuomenės švietimas ir edukacija, o taip pat nuosekli informacijos sklaida.
Kviečiame užpildyti apklausą „Pacientų balsas“ ir prisidėti prie pokyčių sveikatos priežiūros sistemos Lietuvoje.