Esant nežinioje, sveikatos priežiūros įstaigos, teikdamos dienos chirurgijos paslaugas, siekia atliepti visų pacientų poreikius ir nedidinti eilių, todėl nesilaiko sutartinių įsipareigojimų ir paslaugų suteikia daugiau nei numatyta sutartyje. Skaičiuojama, kad atliepus visą metinį poreikį, papildomai reikėtų vos 21 mln. eurų, tačiau VLK tikina – yra ribos.
VLK detalizavo, kokią sumą sudaro dienos chirurgijos išlaidos bendrame PSDF kontekste:
2025 m. dienos chirurgijos paslaugų sutartinė suma – beveik 130 mln. eurų.
2025 m. laukiamas faktinis paslaugų vykdymas – kiek daugiau nei 151 mln. eurų.
2025 m. I pusmečio viršsutartinės – beveik 14 mln. eurų ir jos visos apmokėtos.
2025 m. II pusmečio laukiamas višsutartinių paslaugų vykdymas – beveik 13 mln. eurų (jeigu apmokėjimas 100 proc. už viską).
2025 m. II pusmečio laukiamas viršsutartinių paslaugų vykdymas (pagal galiojančią apmokėjimo tvarką) – 9,7 mln. eurų.
Jonavos ligoninės vadovas, Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas Gediminas Ramanauskas sako, kad prioritetinių paslaugų kvotavimas (dienos chirurgija) išlieka didžiule problema Lietuvos gydymo įstaigoms, tad atliktų paslaugų dalinis apmokėjimas (neapmokėjimas) sukels didelę grėsmę sveikatos paslaugų teikimui bei įstaigų finansiniam tvarumui ir dėl to kentės gyventojai bei gydymo įstaigų darbuotojai.
Pavyzdžiui, Vilniaus Antakalnio poliklinikoje šiemet dienos chirurgijos paslaugų suteikta daugiau nei dvigubai, palyginti su praėjusiais metais. Pastebimas nuosekliai augantis pacientų srautas ir didėjantis poreikis dienos chirurgijos paslaugoms, kurios leidžia tą pačią dieną grįžti namo.
Medikai – nepatenkinti
Nors minėtų paslaugų kompensavimas – ribotas, gydytojai negali nesirūpinti pacientais, o tai reiškia, kad poliklinikos bei ligoninės dalį paslaugų turės padengti pačios.
Pasak G.Ramanausko, Jonavos ligoninė laikosi tarptautinių ir europinių sveikatos priežiūros krypčių ir nuosekliai vysto prioritetines, tame tarpe dienos chirurgijos paslaugas. Šio tikslo vykdymui įstaiga derybose su VLK sumažino metinę stacionarinių paslaugų kvotą, perkeldama ją vystomoms dienos chirurgijos paslaugoms.
„Kadangi buvome padidinę Dienos chirurgijos kvotą – jos mums užteko, todėl paslaugų nestabdėme III ketvirtį, tačiau kitose paslaugų grupėse, siekiant nepakenkti pacientų sveikatai, prisiėmėme riziką ir teikėme virškvotines paslaugas“, – sakė Lietuvos ligoninių asociacijos prezidentas.
Lietuvos ligoninių asociacija bei kitos organizacijos aktyviai diskutuoja dėl paslaugų tinkamo apmokėjimo – VLK siūlomi sprendimai netenkina ir pateikti sprendiniai rodo, jog tokia VLK politika sukels didelį visuomenės bei gydymo įstaigų nepasitenkinimą. Finansinės priemonės gali būti surastos, dėl to kreiptąsi į Sveikatos apsaugos ministeriją ir į ministrę Mariją Jakubauskienę, aktyviai diskutuojama pasiūlymų atžvilgiu.
„Minėtų paslaugų finansavimui su Valstybine ligonių kasa esame pasirašę sutartį, kurios apimtys galėtų būti didesnės. Jaučiame stiprų įsipareigojimą pacientams, kurie laukia eilėse, todėl stengiamės užtikrinti savalaikę pagalbą visiems, kam jos reikia“, – sakė Antakalnio poliklinikos Organizacijos vystymo, žmonių, kultūros ir komunikacijos skyriaus vadovė Rūta Vanagienė.
Ketvirtąjį metų ketvirtį poliklinikoje planuojama tęsti dienos chirurgijos paslaugų teikimą tokiu pačiu tempu. Pasak poliklinikos atstovės, suprantama, kad tai gali lemti papildomų finansinių iššūkių, tačiau prioritetu išlieka pacientų sveikata ir paslaugų prieinamumas. „Tikimės, kad ateityje šių paslaugų finansavimo tvarka bus peržiūrėta, atsižvelgiant į realų pacientų poreikį ir augančius paslaugų mastus, siekiant mažinti hospitalizacijos kaštus“, – pridūrė ji.
Seimo sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė stebėjosi nauju sprendimu: „Visada įstaigos teikdavo viršsutartines paslaugas, nes tiesiog paslaugų poreikis yra labai didelis. Aš nesutinku su VLK direktoriaus pasakymu, kad Lietuvoje per daug atliekame cholecistektomijų, nes niekas nesutiktų operuotis sveikos tulžies pūslės, juolab joks gydytojas to negalėtų siūlyti. Įtariu, kad gali būti nebūtinų kojų venų ar akių vokų plastikos operacijų, kurioms indikacijos tik kosmetinės, bet tai ir turėtų prižiūrėti VLK“.
Teikiamos tik būtinos paslaugos
Pritariantys naujoms pataisoms tikina, kad pacientai gali piktnaudžiauti medicinos sistema ir prašyti nebūtinų operacijų. Tuo tarpu, įstaigų vadovai įsitikinę, kad taip nebus ir bijo, jog VLK nepadengs virškvotinių išlaidų toliau šiais ir vėlesniais metais, todėl dėl patirtos žalos gydymo įstaigų biudžetams bus kreipiamasi į steigėjus.
Seimo sveikatos reikalų komiteto narys Saulius Čaplinskas pabrėžė, kad dienos chirurgijos paslaugos šiuo metu apima platų spektrą medicininių intervencijų. Dažniausiai atliekamos operacijos yra:
- kataraktos šalinimas,
- kelio ar peties artroskopinės operacijos,
- išvaržų (kirkšnies, bambos) operacijos,
- laparoskopinės cholecistektomijos,
- adenoidektomijos ir tonzilektomijos,
- venų operacijos (taip pat lazerinės),
- metalo konstrukcijų šalinimas po traumų,
- odų, poodžio ir nervų sistemos mažos apimties procedūros,
- ginekologinės (kiaušidžių, kiaušintakių) procedūros.
Jis aiškino, kad dienos chirurgija – tai šiuolaikinis sveikatos priežiūros paslaugų teikimo būdas, kai pacientas po operacijos iš gydymo įstaigos išvyksta tą pačią dieną. Tokia paslaugų forma ne tik patogesnė pacientui, bet ir sumažina hospitalinių infekcijų riziką, sutrumpina laukimo laiką bei leidžia efektyviau panaudoti medicinos personalo ir infrastruktūros išteklius.
Ši sritis pastaraisiais metais Lietuvoje sparčiai plečiasi. Pagal Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenis, 2024 m. buvo atlikta 152 814 dienos chirurgijos operacijų, o 2025 m. prognozuojama – 171 657, t. y. net 12,3 proc. daugiau nei pernai.
Tuo pat metu akivaizdu, kad dabartinė kompensavimo sistema ne visais atvejais atspindi realų poreikį. Nors VLK apmoka visas sutartines apimtis ir viršsutartines operacijas iki +50 proc. nuo sutartų kiekių, kai kuriose regioninėse ligoninėse pacientų srautai yra didesni, todėl įstaigos paslaugas teikia ir viršydamos nustatytas kvotas – siekdamos užtikrinti savalaikę pagalbą. Tai rodo, kad sistema veikia ne visur vienodai efektyviai, o administraciniai ribojimai kai kuriose vietose tampa prieinamumo kliūtimi.
„Mano manymu, dienos chirurgijai turėtų būti suteiktas prioritetinių paslaugų statusas, nes ji yra viena svarbiausių modernios sveikatos sistemos grandžių. Kompensavus visas faktiškai suteiktas ir mediciniškai pagrįstas paslaugas, būtų užtikrintas jų prieinamumas visiems pacientams, o gydymo įstaigoms nereikėtų rinktis tarp finansinės rizikos ir žmonių sveikatos poreikių“, kalbėjo S.Čaplinskas.
Tuo pat metu, pasak jo, būtina akcentuoti, kad dienos chirurgijos plėtra turi vykti etiškai ir atsakingai. Ji turi būti grindžiama tik medicininiu poreikiu, o ne estetiniais ar komerciniais sumetimais. Per didelis kai kurių paslaugų skatinimas gali iškreipti sistemos pusiausvyrą – pavyzdžiui, venų operacijų skaičius per dvejus metus išaugo net 49 proc., o 2025 m. šioms operacijoms numatyta apie 24,4 mln. eurų.
Pasak J.Sejonienės, dienos chirurgija jau gerą dešimtmetį buvo prioritetinė sritis, kodėl dabar vertinimas pasikeitė – neaišku. Bet neabejotinai dienos chirurgijos, dienos stacionaro paslaugų poreikis yra didelis. Jei įstaigos patirs nuostolius, jei negaus pilno apmokėjimo už suteiktas viršsutartines paslaugas, pirmiausiai nukentės gyventojai – juk įstaigos bus tiesiog nemotyvuotos jas teikti.
Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Lina Šukytė – Korsakė įsitikinusi, kad dabartinė dienos chirurgijos paslaugų tvarka realybėje nebeatitinka pacientų poreikių. Dauguma šalies gydymo įstaigų viršija nustatytas kvotas, o tai savaime yra signalas, kad sistema yra griežtesnė nei leidžia galimybės ir poreikiai.
Tačiau yra aiškiai pasakyta – dienos chirurgijos paslaugos turi būti peržiūrimos ir vertinamos pagal būtinumą, kad sistema remtųsi medicininiu poreikiu, o ne vien subjektyviu paciento ar įstaigos apsisprendimu.
„Mano įsitikinimu, dienos chirurgija Lietuvoje turi būti plėtojama kaip viena iš pagrindinių prieinamumo užtikrinimo priemonių – tai yra saugesnė, greitesnė, pacientui draugiškesnė medicina. Artimiausiu metu bus diegiama tvarka, pagal kurią tam tikros intervencijos turės būti pagrįstos objektyviais duomenimis, įskaitant nuotraukas. Tai taps automatinės vertinimo sistemos dalimi E. sveikatoje, kuri šiuo metu techniškai ruošiama būtent tokiems sprendimams“, – sakė L.Šukytė-Korsakė.
Dienos chirurgija yra svarbi, efektyvi ir pacientams itin reikalinga paslauga, todėl akivaizdu, kad dabartinės kvotos kartais turi neatitikimų su realybe. Tačiau pirmiausia reikia užtikrinti skaidrų ir vienodą vertinimo pagrindą visoje Lietuvoje – tik tada galima svarstyti apie platesnį dienos chirurgijos priskyrimą prioritetinėms paslaugoms.
„Visada pasisakiau už tai, kad pacientui saugumas ir prieinamumas būtų pirmoje vietoje. Jeigu ši sistema leis skaidriai įvertinti paslaugų būtinumą visoje šalyje pagal vienodus kriterijus – aš tikrai matyčiau logiką svarstyti dienos chirurgijos priskyrimą prioritetinei paslaugų grupei ir didesnį jos finansavimą be dirbtinių ribojimų“, – pridūrė Seimo sveikatos reikalų komiteto pirmininkė
VLK duomenimis, planuojama III ir IV ketvirčiais suteiktas dienos chirurgijos paslaugas apmokėti pagal dabar galiojančią sveikatos apsaugos ministro patvirtintą paslaugų apmokėjimo tvarką. 2023 m. suteikta ir apmokėta dienos chirurgijos paslaugų už daugiau nei 100 mln. eurų, 2024 m. – už 127,2 mln. eurų.
Įstaigų vadovai redakcijai pažymėjo, kad šiuo metu su nerimu laukia sprendimo dėl III ketvirčio dienos chirurgijos paslaugų apmokėjimo, nes įstaigos nėra užtikrintos savo galimybėmis pilnai atliepti pacientų poreikio.
Dienos chirurgiją iš prioritetinių paslaugų sąrašo išbraukti, nes, pasak VLK, konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad dėl ribotų finansinių išteklių valstybė negali besąlygiškai prisiimti įsipareigojimo kompensuoti visų sveikatos priežiūros išlaidų, todėl gali būti nustatyti tam tikri šių paslaugų apmokėjimo apribojimai.
2022–2030 m. Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonių rinkinyje nustatyti ir dienos chirurgijos paslaugų plėtros tikslai. Vienas iš jų – iki 2030 m. padidinti dienos chirurgijos atvejų skaičių 30 proc., palyginti su 2019 m.
Remiantis 2024 m. informacinės sistemos SVEIDRA duomenimis, dienos chirurgijos paslaugų skaičius jau yra 27 proc. didesnis nei 2019 m. Atsižvelgiant į tai, buvo nustatytos naujos dienos chirurgijos paslaugų apmokėjimo sąlygos, kurios leidžia teikti daugiau paslaugų nei numatyta sutartyje, tačiau nebeskatina perteklinio jų teikimo.